• Built and Renewed Churches of Samogitian Diocese during the Period of Bishop Motiejus Valančius

        Built and Renewed Churches of Samogitian Diocese during the Period of Bishop Motiejus Valančius

      During the period when Motiejus Valančius was a bishop (1850–1875) the Samogitian Diocese covered the greater part of the present day Lithuania, only with the exceptions of Vilnius Region, Suvalkija, Dzūkija and Catholic churches of Curland Guvernorate. In 1860 the Samogitian Diocese consisted of 306 parishes. Initially the centre of Diocese was the Church of the Holy Apostles Peter and Paul in Varniai, but by an order of the Tsarist Russian government, residency of the bishop was moved to Kaunas. In 1864, the centre of Samogitian Diocese became the Cathedral of the Holy Apostles Peter and Paul in Kaunas.
      During the Period of Bishop Motiejus Valančius, on his initiative 29 brick and 20 wooden churches were built across the Samogitian Diocese, moreover, many churches were enlarged and decorated. The brick churches built during this period have attributes of Romanesque, Neoclassicism, Neo-Renaissance, Neo-Gothic styles, and in the wooden churches dominate various forms of vernacular architecture.
      In this virtual exhibition 39 churches from the period and both residencies of the Samogitian Diocese are introduced. Pictures of the churches were taken by photographers Jonas Šimkus and Jonas Danauskas.

Objects of the exhibition

   
  • Varnių katedros ir kunigų seminarijos ansamblis

    Varnių katedros ir kunigų seminarijos ansamblis, 2013 m.

    Antanas Ivinskis

    Spalvota, horizontalaus formato nuotrauka. Buvusios Varnių katedros (dab. Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios), M. Valančiaus g. 4, ir buvusios Varnių dvasinės seminarijos (dab. Žemaičių vyskupystės muziejaus), S. Daukanto g. 6, Varniai, Telšių r. sav., pastatų ansamblio vaizdas iš vakarų pusės. Fotografas Antanas Ivinskis, Varniai, 2013 m.
    Pirmame plane matosi Varnelės upelio kairiajame krante stovinti Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia – buvusi Žemaičių vyskupijos Varnių kadetra. Bažnyčia tinkuoto mūro, barokinė, bazilikinė, kryžminio plano, dvibokštė, su zakristijomis šoniniuose fasaduose. Pastatyta 1680–1691 m. Žemaičių vyskupo Kazimiero Paco fundacija. Po 1817 m. gaisro vyskupo Juozapo Arnulfo Giedraičio fundacija suremontuota. Vyskupijos administracinį-dvasinį centrą 1864 m. iškelus į Kauną, katedra tapo Naujųjų Varnių parapijos bažnyčia, kuriai priklausė Varnelės kairiajame krante gyvenantys katalikai.
    Antrajame plane, kairėje – buvusieji Žemaičių dvasinės seminarijos rūmai, pastatyti apie 1770 metus. Seminarijoje mokėsi žymūs kunigai Antanas Strazdas, Antanas Vienažindys, Antanas Baranauskas ir kt. 1822–1824 m. joje studijavo, o nuo 1845 m. rektoriumi dirbo Motiejus Valančius (1801–1875), 1850 m. įšventintas Žemaičių vyskupu. Gyvendamas Varniuose, jis vykdė blaivybės akciją: stengėsi atitraukti valstiečius nuo girtavimo, rūpinosi vaikų ir suaugusių švietimu, spaudos draudimo metais organizavo lietuviškų knygų prekybą, lietuviškų raštų spausdinimą Mažojoje Lietuvoje ir slaptą jų gabenimą į Lietuvą, steigė lietuviškas mokyklas. Per 25 vyskupavimo metus kunigais buvo įšventinta 550 klierikų, vyskupijoje pastatyta 29 mūrinės ir 20 medinių bažnyčių, kitos atnaujintos ir rekonstruotos. Carinės Rusijos valdžios nurodymu 1864 m. vyskupijos centras su seminarija perkeltas į Kauną.
    Atgimimo metais seminarijos rūmai restauruoti, juose 1999 m. įkurtas Žemaičių vyskupystės muziejus. Tais pačiais metais Žemaičių kultūros draugijos iniciatyva prie rūmų pastatytas skulptoriaus Arūno Sakalausko sukurtas paminklas, kurio statybą rėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir garsus Žemaičių vyskupų Giedraičių giminės atstovas, Oksfordo universiteto profesorius Mykolas Giedraitis.
    Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.

  • Vyskupo Motiejaus Valančiaus portretas

    Vyskupo Motiejaus Valančiaus portretas, 1998 m.

    Antanas Ivinskis

    Spalvota, portretinė, vertikalaus formato nuotrauka. Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus (1850–1875) portretas anfas iki pusės. Nežinomo dailininko XIX a. viduryje tapyto paveikslo fotografinė kopija, daryta 1998 m. Žemaičių vyskupystės muziejaus direktoriaus Antano Ivinskio. Portreto originalas saugomas Varnių šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje (Varnių katedroje).

     

    Motiejus Kazimieras Valančius gimė 1801 m. vasario 16 d. gausioje Salantų (dab. Kalnalio) parapijos Nasrėnų kaimo valstiečių Mykolo ir Onos Valančių šeimoje. 1816–1821 m. mokėsi Žemaičių Kalvarijos domininkonų šešiaklasėje gimnazijoje. 1822 m. įstojo į Varnių kunigų seminariją, o po dvejų metų studijas tęsė Vyriausioje Vilniaus kunigų seminarijoje. Ją baigė teologijos mokslų kandidato laipsniu ir 1828 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus katedroje buvo įšventintas kunigu. Dirbo Mozyriaus (Baltarusija) mokyklos kapelionu, 1834–1840 m. Kražių gimnazijos mokytoju, kapelionu ir bibliotekininku, parašė Kražių mokyklos istoriją. Nuo 1840 m. Vilniaus, vėliau – Sankt Peterburgo dvasinės akademijos profesorius, pastoracinės teologijos ir biblinės archeologijos dėstytojas, nuo 1845 m. Žemaičių kunigų seminarijos rektorius. 1850 m. įšventintas Žemaičių vyskupu. Vykdė blaivybės akcijas, stengdamasis atitraukti valstiečius nuo girtavimo. Rūpinosi vaikų ir suaugusių švietimu, spaudos draudimo metais organizavo lietuviškų knygų prekybą, lietuviškų raštų spausdinimą Mažojoje Lietuvoje ir slaptą jų gabenimą į Lietuvą, steigė lietuviškas mokyklas, rašė didaktinio pobūdžio lietuvių literatūros kūrinius. Jo vyskupavimo metais kunigais buvo įšventinta 550 klierikų, vyskupijoje pastatytos 29 mūrinės ir 20 medinių bažnyčių, kitos atnaujintos ir rekonstruotos. Carinės Rusijos valdžios nurodymu 1864 m. vyskupijos centrą perkėlė į Kauną. Mirė 1875 m. gegužės 17 d. Palaidotas Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos kriptoje.

  • Displaying 49 results of 50
  • Number of entries per page:
  • Page: of: 5
Average (0 Votes)
The average rating is 0.0 stars out of 5.
No comments yet. Be the first.