-
-
Vladislovas Neverovičius (Władysław Niewiarowicz)
The exact date of birth of Vladislovas Neveravičius is unknown. In the documents of 19th century Osolinski National Fund, for which artist bequeathed his artworks and real estate, is indicated that the artist was born in 1814 in Marcynilišiai manor house (Vilnius Governorate). Neveravičius spent the last years of his life in France although the French press affirmed that the artist was born in 1815. Obituary of Vladislavas Neveravičius declares that artist died on 16th January 1891 at the age of 75, which means the artist should have been born in 1815.
In 1830, Neveravičius joined art studies in Vilnius University. His teacher was Jonas Rustemas. Neveravičius participated in the November Uprising (1830–1831), but after the defeat, he was forced to emigrate. The artist went to Galicia, lived in Lviv for some time, subsequently he studied in Vienna Academy of Fine Arts, where his teacher was Frederick Ammerling. After graduation he trained in Rome. Since 1840, Neveravičius chose a pseudonym Jonas Tisevičius. In 1842 in Lviv he exhibited painting ‘Repentant Mary Magdalene’ (inspired by the same name J. B. Maes’ painting). After he was encouraged by the success of his painting, Neveravičius decided to paint several versions of this artwork and to print the lithography. After 1843 the artist settled in Paris, bought a villa in Montmorency. In 1849 in Paris Salon Neveravičius exhibited a painting ‘Saint Peter’. The painting was bought by the French government and handed over to Saint Peter’s Church of Cadillac commune.
Through the years Neveravičius did not break his ties with the homeland – he visited Lithuania, went to Lviv several times, where he held an exhibition in 1854–1855. Neveravičius died on 16th January 1891 in Montmorency. All the paintings, his whole library and real estate were bequeathed for Osolinski National Fund in Lviv and dedicated to support the youth studying arts.
Neveravičius painted Biedermeier-style portraits with oil and watercolour, was a master of portrait miniatures. Artist painted religious paintings, genre art compositions (‘Mauro from Algeria’). In 1851 Neveravičius published A. Mickevičius’s poems ‘Konrad von Wallenrode’ and ‘Gražina’ in three languages (Polish, French, English) on his own funds. It was one of the most luxurious and splendid publications of that time. The beauty of illustrations and the quality of polygraph were the same as the best publications of foreign publishing houses. The poems decorated by 100 wood engravings that were engraved by Polish and French masters according to Neveravičius’s illustrations. Seven or eight copies of the publications V. Neveravičius coloured himself.
-
Objects of the exhibition
-
Generolo Bernardo Kabogos portretas, 1843 m.
Bernardas Kaboga (Bernhardas Caboga) (1785–1855) – Austrijos Vengrijos kariuomenės generolas. Portretuojamasis pavaizduotas iki pusės, galvą 3/4 pasukęs į dešinę. Plaukai tamsiai rudi, garbanoti, skruostus rėmina siaura žandenų juostelė. Ovalo formos veide – ramios šviesiai rudos akys. Vyras vilki baltais marškiniais aukšta stačia apykakle, po kuria parišta balta plona kaklaskarė. Po kaklu, ant rausvų juostelių kabo du kryžiaus formos ordinai. Liemenė baltos spalvos, švarkas žalsvai rusvas, su auksiniu miniatiūriniu kardu atlape. Krūtinės kairėje įsegta aštuoniakampė deimantų žvaigždė. Ant švarko užmestas šviesesnės spalvos apsiaustas, krentantis giliomis klostėmis. Piešinys kruopštus, tikroviškas, išraiškingas. Tapyta kruopščiais plonais potėpiais. Koloritas santūrių spalvų, rusvas.
Pagal inventorinį aprašymą parengė Rima Rutkauskienė -
Autoportretas, 1841 m.
Vladislovas Neveravičius (1814/5–1891) – dailininkas tapytojas, knygų iliustruotojas, vienas iš akademizmo krypties Lietuvos dailėje atstovų. Studijavo dailę Vilniaus universitete pas Joną Rustemą. Pralaimėjus 1831 metų sukilimui, emigravo į Galiciją. Vengdamas Austrijos valdžios persekiojimų, pasivadino Jonu Tisevičiumi. Studijas tęsė Vienos dailės akademijoje pas Frydrichą Amerligą, tobulinosi Miunchene. Po 1843 m. apsigyveno Paryžiuje, retkarčiais nuvykdavo į Romą, lankėsi Vilniuje, kurį laiką gyveno Lvove (čia 1842 surengė parodą). Tapė portretus, religinės tematikos, buitinio žanro kompozicijas, padarė daug Horacijaus Vernė, Polio Delarošo paveikslų kopijų, kūrė iliustracijas knygoms. Neveravičiaus kūryboje juntama stipri Vakarų Europos akademizmo įtaka. Didžioji išlikusio Lietuvoje kūrybinio palikimo dalis – portretai, nutapyti Vienoje, Paryžiuje, keliaujant po Alžyrą ir kitus kraštus. Jie pasižymi efektinga kompozicija, geru akademiniu piešiniu bei formos modeliuote.
Autoportretas pusės figūros. Vaizduoja tamsiaplaukį vyrą, pasisukusį į kairę, veidą trimis ketvirčiais atgręžusį į žiūrovą. Rankos sukryžiuotos ant krūtinės, žvilgsnis nukreiptas į žiūrovą. Švarkas juodas. Fonas rudas. Dešinėje, už nugaros, matyti rudos kėdės atlošas.
Signuota apačioje dešinėje: J. Tysiewicz 1841 w Wiedniu.
Aprašė Dalia Tarandaitė