Tapybos mokėsi privačiai Kremoje. 1550–1557 m. Žygimanto Augusto (gal ir Žygimanto Senojo) kvietimu dirbo dvaro dailininku, manoma, su kitais dekoravo perstatomą Vilniaus katedrą ir Žemutinės pilies rūmus. 1557 m. kovo 10 d. iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto Vilniuje gavo apsaugos raštą grįžti į Italiją. Apie 1557 m. lankėsi Toskanoje, Romoje, apie 1560 m. dirbo Milane. 1556–1564 m. su pertraukomis dirbo imperatoriaus Ferdinando I dvare Vienoje. 1571–1583 m. buvo Habsburgų dvaro tapytojas. 1583 m. persikėlė į Milaną.

Nutapė altorinių paveikslų („Nukryžiavimas“ Bellinzonos kolegiato bažnyčioje, apie 1568), dekoratyvinių kompozicijų, portretų. Manoma, nutapė Vilniaus vyskupo kunigaikščio P. Alšėniškio portretą (1555). Kūrybai įtakos turėjo Venecijos tapybos mokykla, vėliau – Romos mokykla.