Grafikas. Gimė 1910 m. birželio 1 d. Vindeikiuose (Musninkų vls., dab. Širvintų r.), mirė 1993 m. spalio 5 d. Vilniuje.
Dailininko Vytauto Jurkūno tėvas.

1929–1935 m. mokėsi Kauno meno mokykloje (mokytojai: Mstislavas Dobužinskis, Adomas Galdikas, Kajetonas Sklėrius ir kt.), 1940–1941 m. dėstė joje. 1937–1940 m. mokytojavo Palangoje ir Aukštadvaryje.

1942–1943 m. dalyvavo Antrajame pasauliniame kare. 1945–1975 m. dėstė Lietuvos dailės akademijoje, 1945–1952 m. buvo direktorius, 1968–1975 m. – Grafikos katedros vedėjas (profesorius – 1960).

Nuo 1935 m. dalyvavo parodose; individualios Vilniuje, Maskvoje, Taline (1960–1963), po mirties (1994) Vilniuje. Nuo 1974 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
Jau ankstyvuosiuose raižiniuose („Motina su vaiku“ – 1935, ciklas „Žvejai“ – 1937–1939) susiformavo savitas braižas: stambaus plano, kartais diagonali kompozicija, apibendrintas realistinis piešinys, linijų ir formų ekspresyvumas, dinamiškas štrichas. Karo metais sukūrė dramatiškų, ekspresyvių kompozicijų („Prie duobės“ – 1943, ciklas „Hitlerinių okupantų žvėriškumai“ – 1945–1946).

Po karo kūrė  monumentalius, dekoratyvius estampus. Šiam laikotarpiui būdinga socialinė tematika („Paukštininkė“, „Etnografija“ – abu 1966 (LDM), „Elektrifikacija“ – 1967 (LDM), ciklas „Taika“ – 1966).
Labiausiai išgarsėjo kaip knygų iliustratorius. Linoraižinio technika sukūrė iliustracijas D. Poškos poemai „Mužikas Žemaičių ir Lietuvos“ (1947, LDM), medžio raižinio – K. Donelaičio poemai „Metai“ (1956, LDM; LSSR valstybinė premija 1957), Žemaitės apsakymų rinkiniui „Rudens vakaras“ (1958–1959, išleista 1960), T. Tilvyčio poemai „Artojėliai“ (1965), M. Valančiaus apysakai „Palangos Juzė“ (1969, išleista 1977), A. Baranausko poemai „Anykščių šilelis“ (1977).

Iliustracijoms būdinga prasminis ryšys su tekstu, ekspresyvus, grubokas štrichas, ryški veikėjų charakteristika, vaizdo dekoratyvumo ir buitinio konkretumo darna.