Tapytojas. Gimė 1872 m. birželio 18 d. Pakrityžės k. (Raguvos vls.), mirė 1954 m. liepos 25 d. Roveredo.

1893–1896 m. mokėsi kunigaikštytės M. Teniševos ir Dailės skatinimo draugijos piešimo mokyklose Sankt Peterburge, 1896 m. – privačioje I. Repino tapybos studijoje. 1896–1901 m. studijavo tapybą Sankt Peterburgo dailės akademijoje (mokytojai V. Makovskis, P. Kovalevskis).

Nuo 1907 m. dalyvavo parodose; individualios Kaune – 1926 (su K. Šimoniu; ir Šiauliuose), 1928, 1931 (su J. Zikaru), 1942. J. Mackevičius buvo Lietuvių dailės draugijos narys, dalyvavo pirmosiose dailės parodose Vilniuje. 1901–1904 m. gyveno Romoje, keliavo po Vokietiją, Prancūziją, Ispaniją, Turkiją. 1904–1912 m. gyveno Sankt Peterburge, 1912–1914 m. – Kryme (nuo 1909 m. A. Kuindži draugijos narys), 1914–1929 m. – Capri saloje. Nuo 1924 m. lankydavosi Lietuvoje, 1929 m. grįžo į Lietuvą. 1929–1940 m. dėstė Kauno meno mokykloje. 1932 m. su kitais įsteigė Lietuvos dailininkų draugiją. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno Vokietijoje, vėliau Šveicarijoje.
J. Mackevičius – akademinio realizmo atstovas, susijęs su Rusijos akademistine ir buitinio žanro mokykla. Kūryboje ryšku romantizmo, impresionizmo ir saloninio stiliaus tendencijos. Brandžiausiems kūriniams būdinga skaidrus koloritas, plenerizmo bruožai, emocingumas. Nutapė peizažų („Capri salos prieplauka“ ~1921, „Capri. Laiptai gatvėje“ 1924, „Aguonų laukas, „Vaizdas pro langą“, abu ~1930), buitinių kompozicijų („Jaunasis meškeriotojas“, „Piemenėlė“, „Skalbėja“, „Vandens nešėja“), portretų (žmonos, 1924, T. Narbuto, 1936, T. Daugirdo, S. Vaineikienės, J. Bielinio, visi 4 dešimtmetis), istorinių paveikslų („Vytautas Didysis prie Juodųjų jūrų“ 1930, „Lucko suvažiavimas“ 1934, „Kun. A. Mackevičius šventina 1863 m. sukilėlių vėliavas“ 1937, „Vytautas ties Naugardu“ 1938), sienų tapybos kūrinių („Šv. Kazimiero pasirodymas lietuvių kariuomenei“ Panevėžio katedroje, 1931–1933).

Įvertinimas: Gedimino 3 laipsnio ordinas (1938).

Lietuvių.