Generalgubernatorius, karininkas. Aleksandro Nikolajevičiaus Zubovo ir Jelizavetos Vasiljevnos Voronovos sūnus. Gimė 1767 m., mirė 1822 m. balandžio 7 d.

1789 m. tapo Rusijso imperatorienės Jekaterinos II favoritu, Rusijos imperijos Raitelių gvardijos leitenantas (poručikas). 1791 m. gavo Rusijos generolo laipsnį, tapo Novorosijsko gubernatoriumi, Jekaterinoslavo, Voskresensko ir Tauridos generalgubernatoriumi, Juodosios jūros laivyno vadu, Karinės kolegijos nariu. Dalyvavo organizuojant bei įgyvendinant II ir III Lietuvos-Lenkijos padalijimą. Už šiuos nuopelnus Jekaterina II Platonui suteikė kunigaikščio titulą bei gausiai apdovanojo. Jis gavo didžiulius turtus Lietuvoje – Šiaulių ekonomiją, Plungės, Kretingos, Joniškio miestus ir dvarus. 1820 m. vedė Teklę Valentinovičiūtę, susilaukė dukters Aleksandros, kuri nesulaukusi 2 metų mirė.