Muziejininkas, knygininkas, leidėjas. Baigė Kauno gimnazją ir dirbo knygų prekybos bendrovėje „Malda“. 1933 m. atsikėlė į Šiaulius, čia įsteigė knygyną „Žiedas“, kuris gyvavo iki 1944 m. Palaikė prekybinius ryšius su užsienio leidyklomis, leido knygas, prekiavo rašomaisiais dalykais. 1937 m. perėmė knygininko Liudviko Jakavičiaus knygyną „Lietuva“. Knygynas tapo vienu iš didžiausių mieste. Labiausiai plėtojo maldaknygių ir devocionalijų leidybą, bet išleido nemažai ir knygelių vaikams, žodynų, kalendorių ir kt. leidinių. Apie 1943 m. Šiaulių „Astros“ spaustuvėje išspausdino apie 20 rūšių spalvotų proginių atvirukų, tačiau didesnę tiražo dalį kartu su kt. jo ir Jakavičiaus knygomis, senaisiais laikraščių ir žurnalų komplektais 1948 m. sudegino NKVD. Po karo, vengdamas saugumo persekiojimo, dažnai keitė darbovietes: dirbo Šiaulių viešosios bibliotekos vedėju, miškų treste, „Aušros“ muziejuje, 1948–1950 m. Mažeikių, 1950–1953 m. Marijampolės, 1953–1958 m. Šilutės muziejaus direktoriumi. Vėliau įsikūrė Kaune, dirbo antikvarinio knygyno vedėju, „Vagos“ leidyklos Kauno skyriaus leidėju. 1998 m. išleido savo atsiminimų knygą „Knygų laužas: Barzdai ir jų žmonės“, 2005 m. – „Kai degė knygos“. Paskutiniaisiais gyvenimo metais Šiaulių „Aušros“ muziejui padovanojo daug fotografijų, knygų, kelių deš. susirašinėjimo atvirukų kolekciją.