Muziejininkė, pedagogė.

Gimė 1961 m. gruodžio 24 d. Vilkaviškyje.

1978 m. baigė Kapsuko (dabar Marijampolė) keturmetę dailės mokyklą, 1979 m.– Sasnavos vidurinę mokyklą.

1986 m. baigė Vilniaus valstybinį V. Kapsuko universitetą (dabar Vilniaus universitetas), įgijo istoriko, istorijos ir visuomenės mokslų dėstytojo kvalifikaciją.

Nuo 1983 m. liepos 26 d. dirba Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Nuo 1990 m. sausio 29 d. – S. Dariaus ir S. Girėno transatlantinio skrydžio sektoriaus vedėja, nuo 2006 m. Karybos istorijos skyriaus (1795–1940) vedėja.

Papildomai dirbo pedagoginį darbą: 1987–1989 m. Kauno 5-ojoje profesinėje technikos mokykloje istorijos dėstytoja, 1988–1989 m. Kauno radijo ir televizijos mechanikų mokykloje istorijos dėstytoja, 1989–1990 m. Kauno J. Jablonskio vid. mokykloje istorijos mokytoja, 1991 m. Kauno metalo apdirbimo mokykloje istorijos dėstytoja.

D. Naujalienė parengė stacionarias šias ekspozicijas: „Lietuvos kariuomenė 1918–1940“ (Vytauto Didžiojo karo muziejuje, 1991), S. Dariaus ir S. Girėno žūties vietoje (1991 m. Pščelniko kaimo muziejuje-klėtelėje (Lenkija) įrengta memorialinė ekspozicija, skirta transatlantiniam skrydžiui atminti (atnaujinta 2003), „Lituanicos“ memorialinė salė (Vytauto Didžiojo karo muziejuje, 1993), „Kultūra Lietuvoje XIX a. antroje pusėje – XX a. pr.“ (Vytauto Didžiojo karo muziejuje, 2004) ir kitos.

Parengė šias parodas: paroda, skirta Vilniaus krašto grąžinimo 50-osioms metinėms (Vytauto Didžiojo karo muziejuje, 1989); paroda, skirta Klaipėdos krašto atgavimo 70-osioms metinėms paminėti; „Steponas Darius. Stasys Girėnas. 1993“ (Vytauto Didžiojo karo muziejuje,1993); „Lietuvių karo lakūnų skrydžiui aplink Europą – 60“, skirta pirmojo lietuvių civilinio lakūno Vaclovo Juodžio žuvimo 60-osioms metinėms paminėti (Vytauto Didžiojo karo muziejuje, 1994); A. Gustaičio konstrukcijos lėktuvui ANBO I – 70“; „F. Vaitkaus skrydžiui per Atlantą – 60“ (Vytauto Didžiojo karo muziejuje, 1995); „Jurgis Kairys – pasaulio akrobatinio skraidymo čempionas“ (Vytauto Didžiojo karo muziejuje, 1996); „Aviacijos kpt. Steponui Dariui – 100“ (Vytauto Didžiojo karo muziejuje, 1997); „Brg. gen. aviacijos inžinieriui Antanui Gustaičiui –100“ (Vytauto Didžiojo karo muziejuje, 1998); „Per Atlantą į Kauną“ (Lenkijos Respublika, Myslibožo m.,1998); „Lėktuvų konstruktoriui Jurgiui Dobkevičiui – 100“ (Vytauto Didžiojo karo muziejuje, 2000); „Stepono Dariaus ir Stasio Girėno transatlantiniam skrydžiui – 70“ (Vytauto Didžiojo karo muziejuje, 2003); „Kpt. S. Darius Lietuvos karo aviacijoje“ (Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Punsko (Lenkija) S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijoje (2005), Kauno įgulos karininkų ramovėje (2006), V. Kudirkos viešosios bibliotekos Dainavos filiale, Eišiškių S. Rapolionio gimnazijoje (2007)); „Lietuvos karo aviacijai – 85“ (Vytauto Didžiojo karo muziejuje, 2004); „F. Vaitkaus skrydžiui per Atlantą – 70“ (Vytauto Didžiojo karo muziejuje, 2005).

Kartu su kitais parengė šias parodas: „Lietuvos husarai“ (Latvijos karo muziejuje, 2007); „Širdimi ir siela su kariuomene“ (aštuoniose Lietuvos vietose, 2008); „Trijų nuotraukų istorija“ (Vytauto Didžiojo karo muziejuje, 2008); „Lietuvos kariuomenė Nepriklausomybės kovose“ (Lietuvos nacionaliniame muziejuje, 2008); „Lietuvos Respublikos kariuomenei 80“ (Vytauto Didžiojo karo muziejuje, 1998); „Už jūsų ir mūsų laisvę. 1830–1831 m. sukilimas ir Lietuva“ (Vytauto Didžiojo karo muziejuje, 2001), „S. Dariaus ir S. Girėnas 1933–1993“; aviamodelistų parodos (Vytauto Didžiojo karo muziejuje, 1993) ir kt.

D. Naujalienė nuolat dalyvauja konferencijose. Svarbesni pranešimai: „S. Dariaus ir S. Girėno fondas dr. Aleksandro Račkaus rinkiniuose“ (Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 1993); „Lituanicos“ tragedijos priežastys. Nauji faktai“ (Kauno viešoji biblioteka, 1996); „Soldino miško paslaptis“ (Lenkijos Respublika, Myslibožas); „Lituanicos“ memorialiniai rinkiniai Vytauto Didžiojo karo muziejuje – išlikimas tautoje“ (Lietuvos aviacijos muziejus, 2003); „Steponas Darius ir moterys jo gyvenime“ (Kauno įgulos karininkų ramovė, 2005); „Lėktuvų konstruktorius Jurgis Dobkevičius“ (Lietuvos aviacijos muziejus, 2006).

Parengė šiuos lankstinukus: „Steponas Darius Stasys Girėnas 1933–1993“ (1993), „Lituanicos“ memorialinė ekspozicija VDKM“ (1995).

Parengė šias brošiūras: „S. Dariaus ir S. Girėno transatlantiniam skrydžiui 70“ (2003), „Lituanicos“ skrydžio relikvijos VDKM rinkiniuose“ (2008).

2008 m. išleido knygą „Felikso Vaitkaus skrydis per Atlantą“.

Kartu su kolegomis parengė katalogus: „Lietuvos totoriai – kariai“ (2007), „Lietuvos kariuomenės kovų eksponatai Vytauto Didžiojo karo muziejuje“ (2008).

Muziejininkė D. Naujalienė apdovanota Kauno apskrities viršininko administracijos padėkos raštu (2006), Punsko S. Dariaus ir S. Girėno pagrindinės mokyklos ir gimnazijos padėkos raštu (2005), Karinių oro pajėgų padėkos raštu (2001), Kauno m. savivaldybės padėkos raštu (1996), Krašto apsaugos ministerijos garbės raštu (1996), Lenkijos lietuvių kultūros draugijos padėkos raštu (1991), Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atminimo medaliu už nuopelnus Lietuvos aviacijai (2008), Lietuvos aviacijos atminimo medaliu (2003), Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų atminimo medaliu (2002), Dariaus ir Girėno medaliu (1998).