Karo lakūnas, aviacijos pulkininkas leitenantas. Gimė 1901 m. gruodžio 6 d. Gelvankos k. (dab. Gelvonėliai, Gelvonų vls. – Širvintų r.), mirė 1940 m. kovo 25 d. Kaune, palaidotas Kauno m. kapinėse, jas naikinant palaikai perkelti į Petrašiūnų kapines.
1918 m. kartu su I. Kriaučiūnaičiu ir P. Jurgėla Vilniuje įkūrė Skautų organizaciją, vėliau ją atgaivino ir Kaune, iki 1928 m. buvo pirmasis Kauno apygardos tuntininkas.
1919 m. baigė Vilniaus Vytauto Didžiojo berniukų gimnazijos 6 klases.
1919 m. liepos 4 d. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Širvintų komendantūros kuopą,
1919 m. rugsėjo 15 d.–gruodžio 16 d. dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais prie Širvintų ir Veprių, buvo sužeistas.
1920 m. sausio 16 d. įstojo į Karo mokyklą. 1920 m. spalio 17 d. ją baigus (III laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis, paskirtas 1 savanorių (13 pėst.) pulko 4 kuopos jaun. karininku, lapkričio 2 d. – ryšių komandos viršininku, pulką reorganizavus į Atsargos batalioną. 1921 m. rugpjūčio 1 d. – 5 kuopos vadu.
1921 m. gruodžio 22 d. perkeltas į 8 pėst. pulką 5 kuopos, vėliau ryšių komandos jaun. karininku.
1922 m. rugsėjo 25 d. perkeltas į Karo aviaciją ir paskirtas į mokomąją eskadrilę mokiniu žvalgu.
1923 m. liepos 30 d. baigė aviacijos teorijos kursą. 1923 m. rugpjūčio 27 d. pradėjo skraidyti savarankiškai.
1924 m. birželio 15 d. paskirtas 2 oro eskadrilės karo lakūnu.
1924 m. liepos 29 d. aviakatastrofoje sunkiai susižeidė.
1925 m. sausio 8 d. pakeltas į inžinerijos vyr. leitenantus.
1925 m. spalio 5 d. baigė aukštojo pilotažo kursus.
1926 m. liepos 25 d. suteiktas karo lakūno vardas.
1926 m. gruodžio 17 d. vienas iš perversmo organizatorių ir vykdytojų, kartu su kitais privertęs išsiskirstyti Seimą.
1927 m. vasario 23 d. paskirtas 1 (naikintuvų) eskadrilės karo lakūnu.
1927 m. baigė Dr. J. Tumėno brandos kursus. Tais pačiais metais aviakatastrofoje antrą kartą susižeidė.
1927 m. spalį paskirtas eskadrilės vado padėjėju, 1928 m. sausio 10 d. – eskadrilės vadu. 1928 m. vasario 16 d. pakeltas į kapitonus.
1929 m. rugpjūčio 21 d. skrisdamas aplink Lietuvą persišaldė, gydėsi Lietuvoje ir Italijoje.
1932 m. lapkričio 21 d. pakeltas į majorus. Tarnavo Karo aviacijos naikintuvų grupės vadu, aerodromo komendantu.
1934 m. išleido „Būsimasis karas ir aviacija".
1935 m. lapkričo 23 d. pakeltas į pulkininkus leitenantus. Aviacijos reikalais komandiruotas į Angliją, Čekoslovakiją, Daniją, Italiją ir Prancūziją.
1936 m. sausio 11 d. dėl sveikatos pačiam prašant paleistas į aviacijos karininkų atsargą, 1936 m. gruodžio 31 d. – į dimisiją.
1937 m. išleido „Oreivybė. Aviacijos atsiradimas ir pažanga“.
1938 m. baigė Vytauto Didžiojo Teisių fakulteto Teisių skyrių. Karininkų ir puskarininkių karo lakūnų mokyklų lektorius. Aktyviai reiškėsi visuomeninėje ir politinėje veikloje. Vienas iš Lietuvos aeroklubo, „Neo Lithuania“ steigėjų, LŠS, „Jaunosios Lietuvos“, slaptos „Geležinio Vilko“ organizacijos, Savanorių kūrėjų sąjungos narys. 1938–1939 m. Savanorių kūrėjų sąjungos Centro valdybos pirmininkas.
Karo aviacijos, kultūros ir politikos temomis skelbė straipsnius „Karyje“, „Karde“ „Trimite“, „Mūsų žinyne“ ir kt. Parašė stambų darbą „Iš praeities“, kuriame aprašyti ir nuotraukomis bei planais iliustruoti įvairūs archeologiniai paminklai.
Apdovanotas:
DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1928),
Savanorių kūrėjų medaliu (1928)
Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928),
„Plieno sparnų" garbės ženklu (1932),
skautų Lelijos ordinu (1933),
Italijos Karūnos 4 laipsnio ordinu (1930).
