Švedijos istorikas, kartografas, katalikų arkivyskupas. Tikroji pavardė Månsson. Gimė 1490 m., mirė 1557 m. (kitais duomenimis 1558 m.) Romoje.

20 metų išvyko mokytis į Vokietiją. Studijavo teologiją, istoriją. Po studijų tapo katalikų kunigu. Dirbo Švedijos diplomatinėje tarnyboje. Švedijos karaliaus Gustavo I Vazos pavedimu, keliavo po Europos valstybes. Švedijai pereinant į reformaciją, O. Magnusas persikėlė gyventi į Dancigą, vėliau į Romą. Jo turtas Švedijoje buvo konfiskuotas. 1539 m. Venecijoje išleido vieną seniausių ir patikimiausių to meto Šiaurės Europos žemėlapių – Carta Marina. Jame pavaizduota teritorija, apimanti Skandinaviją, dabartines Baltijos šalis, Baltijos ir Baltąją jūras, Kolos pusiasalį ir aplinkines teritorijas. 1544 m. buvo nominaliai paskirtas Upsalos arkivyskupu. Šiuo statusu dalyvavo 1545 m. vykusiame Tridento susirinkime. Nuo 1550 m. iki mirties gyveno Romoje. 1555 m. Romoje išleistas O. Magnuso fundamentalus veikalas „Šiaurės tautų istorija“ (Historia de Gentibus Septentrionalibus). Knygoje aprašyti ir lietuvių papročiai, kultūra, buitis.