Vienas pagrindinių saulutininkų, kunigas, žurnalistas Petras Malakauskis gimė 1889 m. balandžio 18 d. Platelių valsčiaus Mikitų bajorkaimyje. 

1908 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją, kurią baigė 1913-aisiais, ir tų pačių metų rugsėjo 7-ąją buvo įšventintas kunigu. Po šventimų paskirtas vikaru į Platelių parapiją. Čia dirbdamas tapo vienu pagrindiniu ir aktyviausiu „Saulutės“ draugijos kūrėjų bei šios draugijos leidžiamo laikraštėlio redaktoriumi. Pasirašydavo Skalskio slapyvardžiu. Taip pat vadovavo vartotojų bendrovės parduotuvei (buvo jos vedėju), dėstė tikybą ir lietuvių kalbą suaugusiųjų kursuose, vadovavo blaivybės draugijai. 

Kun. P. Malakauskis 1917 m. paskirtas vikaru į Vainuto parapiją, Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje 1918 metais – kapelionu belaisviams lietuviams. Būdamas Vokietijoje, Berlyne, tais metais studijavo teisės mokslus. 1919 m. paskirtas į Naujamiestį, netoli Panevėžio, dirbti vikaru, 1920 m. – vikaru į Kauno Švč. Trejybės bažnyčią. Tais pačiais metais išsiųstas į Romą studijuoti bažnytinės teisės. Romos Grigaliaus universitete, Bažnytinės teisės fakultete, 1920–1921 m. parengė ir apgynė daktaro disertaciją. 1921–1922 m. bažnytinės teisės žinias gilino studijuodamas Vatikane.

Po studijų apsigyveno Kaune ir bažnytinės vyresnybės buvo paskirtas dirbti bažnytiniame teisme. Lietuvių universitete dėstė bažnytinę teisę. Nuo 1923 m. balandžio pradėjo eiti docento pareigas, po metų paskiriamas docentu. Nuo 1929 metų kun. dr. P. Malakauskis pradėjo eiti ordinarinio profesoriaus pareigas, o netrukus tapo ordinariniu profesoriumi. Ilgą laiką dirbo fakulteto sekretoriumi, 1939 m. tapo šio fakulteto dekanu. Iki Antrojo pasaulinio karo kun. P. Malakauskis buvo ir Vilniaus universiteto profesoriumi.

Kun. P. Malakauskis daug rašė aktualiais Bažnyčios gyvenimo klausimais. Nuo 1931 m. buvo religijos mokslų žurnalo „Soter“ vyriausiuoju redaktoriumi ir juo išbuvo iki 1940 m. Jo raštų apimtis – 1229 puslapiai. Kai kurie jo parašyti veikalai buvo išleisti ir pakartotinai.

Iki pat mirties jis buvo bažnytinio tribunolo narys ir ėjo įvairias pareigas. Paskutiniais savo gyvenimo metais gyveno Kaune ir buvo Šv. Antano parapijos vikaras-altaristas (tiksliau rezidentas). 1942 m. dar dėstė Kauno kunigų seminarijoje. Dar karo metais dėl silpstančios sveikatos ir sunkios ligos (sirgo skrandžio vėžiu) iš aktyvios veiklos pasitraukė. Kiek leido sveikata, iki mirties dirbo Kauno arkivyskupijos tribunole ir patarnavo tikintiesiems.

Mirė 1947 m. balandžio 27 d., palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.