Prancūzų tapytojas. Gimė 1699 m. lapkričio 2 d. Paryžiuje, mirė 1779 m. gruodžio 6 d. ten pat.
Vienas žymiausių buitinio žanro ir natiurmorto kūrėjų prancūzų dailėje.
Karališkosios tapybos ir skulptūros akademijos Paryžiuje narys (1728).
Tapė natūros studijomis pagrįstus mažo formato virtuvės vaizdus, buitines scenas, viduriniosios klasės atstovus („Skalbėja“ apie 1733, „Kortų namelis“ 1734–1735, „Indus plaunanti mergina“ 1738), natiurmortus („Žuvis raja“, „Bufetas“, abu 1728), portretus pastele („Autoportretas su pensnė“ 1771, „Madam Chardin“ 1775).
Sienų tapyba (natiurmortais) dekoravo Choisy pilies interjerą (1765).
Realistiniai kūriniai ryšiai skyrėsi nuo tuo metu madingų rokokinių.
Veikiamas XVII a. ispanų ir olandų koloristinės tapybos ištobulino savitą lesiruotos, daugiasluoksnės tapybos techniką.
Kūriniams būdinga tiksliai perteiktos daiktų formos, faktūra, spalvos, ypatingas tonų sodrumas, jų derinių raiškumas.
Kamerinė tapytojo kūryba veikė nusistojusią dailės žanrų hierarchiją.