Vokiečių rašytojas ir kritikas, viena žymiausių pirmosios XX-ojo amžiaus pradžios literatūrinio gyvenimo asmenybių.
Gimė 1875 m. birželio 6 d. Liubeke. Jo tėvas buvo pirklys, karališkasis Olandijos konsulas, vėliau ir laisvojo Hansos miesto Liubeko senatorius, o motina buvo kilusi iš Pietų Amerikos, vokiečio plantatoriaus ir portugalų-kreolų kilmės brazilės šeimos. Manų šeimoje buvo keturi vaikai. Jo brolis, Heinrichas Manas (Heinrich Mann), taip pat buvo žymus rašytojas. Po tėvo mirties jam teko pačiam rūpintis savo išlaikymu. Studijuodamas literatūrą, istoriją ir ekonomiką, jis ir toliau domėjosi literatūra. Prieš pradėdamas rašytojo karjerą, T. Manas dirbo klerku draudimo bendrovėje ir prisidėjo leidžiant satyrinį žurnalą „Simplicissimus“. 1896-1897 m. kelionės į Italiją kartu su broliu Heinrichu metu jis pradėjo rašyti savo garsųjį romaną Budenbrokai (Buddenbrooks). Po sėkmingo novelių rinkinio Mažasis ponas Freidemanas (Der kleine Herr Friedemann) debiuto 1898 m., T. Manas pradėjo savo, kaip laisvojo rašytojo, karjerą. Be romanų Budenbrokai, Daktaras Faustas (Doktor Faustus), Užburtas kalnas (Zauberberg), keturių dalių romanų serijos Biblijos motyvais apie Juozapą ir jo brolius, jis taip pat yra parašęs daug novelių ir apsakymų: Tonis Kriogeris (Tonio Kröger), Marijo ir burtininkas (Mario und Zauberer), Karališkoji Didenybė (Königliche Hochheit) ir Feliksas Krulis (Felix Krull) ir kt.
Tomo Mano kūriniams būdingas tikslus tiek šiuolaikinio, tiek senovės gyvenimo detalių atvaizdavimas, įžvalgi ir subtili intelektualinė idėjų ir charakterių analizė, kiek ironiškas, atsiribojęs, tačiau persmelktas giliu tragizmo suvokimu žvilgsnis į pasaulį. Jo herojai, dažnai priklausantys vidurinei miestelėnų klasei, patenka į dvasinius konfliktus, kylančius tarp kūrybingo menininko, išskirtinio individo ir jį ribojančios miesčioniškos aplinkos.
T. Manas daug keliavo skaitydamas pranešimus - į Prahą, Vieną, Budapeštą, Stokholmą, Lundą, Paryžių ir Ciūrichą, taip pat ir į Ameriką, gavo garbės daktaro vardą daugelyje universitetų, pvz. Bonos universitete (1919), Kolumbijos universitete (1938), Rutgerio universitete (1939), Princtono universitete ir des Hobart koledže (1939), Kalifornijos universitete (1941), Oksfordo ir Lundo universitetuose (1949), Jenos Freidricho Šilerio universitete (1955) ir kt. 1926 metais jis buvo priimtas į Prūsijos poetų akademiją ir tapo ten profesoriumi. 1929 m. Tomas Manas gavo literatūrinę Nobelio premiją, iš esmės už romaną Budenbrokai.
T. Manas taip pat buvo pripažintas literatūros kritikas. Savo kritiniuose esė jis pabrėžė, kad menininkas turi aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. 1933 metais vienos iš savo kelionių į užsienį metu, jis buvo griežtai pasmerktas Adolfo Hitlerio režimo atstovų ir visas jo turtas buvo konfiskuotas. Tomas Manas liko Prancūzijoje, 1934 m. persikraustė į Šveicariją. 1936 m. jis neteko Vokietijos pilietybės ir Bonos garbės daktaro vardo. Emigravęs į Jungtines Amerijos valstijas, 1944 m. priėme Amerikos pilietybę. 1953 m. T. Manas apsigyveno Šveicarijoje, netoli Ciūricho ir, atmetęs visus kvietimus grįžti į Vokietiją arba bent apsilankyti joje, ten liko iki savo gyvenimo pabaigos. 1954 m. jis atsisakė Stalino vardo taikos premijos. Mirė 1955 m. rugpjūčio 12 d. Iš šešių jo vaikų sūnus Klausas Manas (Klaus Mann, 1906-49) buvo rašytojas, dukra Erika Mann (Erica Mann, 1905-69) – aktorė.
