Grafikė, knygų iliustruotoja. Gimė 1926 m. balandžio 1 d. Padainupyje (Kauno r.), mirė 2001 m. gegužės 26 d. Vilniuje; palaidota Vilniaus Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.

Mokslo istoriko Juozapo Algimanto Krištopaičio žmona.

1944–1950 m. studijavo taikomąją grafiką Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute.
Nuo 1950 m. Valstybinės grožinės literatūros leidykos neetatinė dailininkė. Nuo 1954 m. pagal sutartis bendradarbiavo su įvairiomis leidyklomis ir redakcijomis.
Nuo 1954 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė.
LSSR nusipelniusi meno veikėja (1965 m.), LSSR valstybinės premijos laureatė (1966 m.), LSSR liaudies dailininkė (1986 m.).

Sukūrė daugiausia linoraižinių, ciklai – „Kaukaze“ (1958 m.), „Rugio daina“ (1960 m.), „Jūros legenda“ (1971 m.), „Vaikystės dienos“ (1973 m.), „Padavimai ir legendos“ (1975 m.), „Knygnešių Lietuva“ (1980 m.), „Žemė gera“ (1983 m.), „Dainuok, širdie, gyvenimą“ (1985 m.), portretų („Salomėja Nėris“, 1957 m.; „Autoportretas“, 1958 m.). Kūriniai dekoratyvūs, dinamiškų, aiškių linijų, sodrių spalvų, būdinga savitas lietuvių liaudies grafikos tradicijų interpretavimas, monumentalumas, ekspresyvumas, ornamentiškos kompozicijos, dramatizuota tikrovė. Sukūrė plakatų, iliustravo knygų: P. Cvirkos „Gaidys giedorius“ (1948 m.), A. Liobytės „Saulės vaduotoja“ (1959 m.), „Ežerinis“ (1962 n.), „Gulbė karaliaus pati“ (1963 m.), S. Nėries „Martynukas“ (1964 m.), J. Marcinkevičiaus „Baladė apie Ievą“ (1965 m.), V. Krėvės „Aitvaras“ (1970 m.), A. Vienuolio „Padavimai ir legendos“ (1971 m.), K. Donelaičio „Mes vyžoti būrai“ (1975 m.), Žemaitės „Kaip Jonelis raides pažino“ (1980 m.), A. Matučio „Margaspalvė genio kalvė“ (1980 m.), „Dvylikos svečių lauktuvės“ (1984 m.), Vaižganto („Napalys darbus dirba“ 1983 m.).
Nuo 1950 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje.
Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Valstybiniame rusų muziejuje Sankt Peterburge, Valstybinėje Tretjakovo galerijoje Maskvoje.