Emilis Šneideris gimė 1904 09 29 Strupių kaime (Šakių r. sav.), Marijampolės apskr. Karolio Leopoldo Šneiderio ir Joanos Vilhelminos Ešytės šeimoje. 1918 m. baigė Griškabūdžio pradžios mokyklą.,1921 m. – metinius Kauno mokytojų seminarijos kursus. 1922 01 10 – 1932 07 01 mokytojavo Ricieliuose (Lazdijų r.). Parengė Liškiavos valsčiaus šaulių istoriją (paskelbta 1931 m.), dalyvavo Liškiavos šaulių būrio veikloje. Dalyvaudavo ir chorinėje veikloje, vadovavo mokinių chorui. Rinko tautosaką ir senienas. Rūpinosi naujos mokyklos statyba, surinkęs parašus, važiavo į Kauną. Mokykla pastatyta per vienerius metus, atidaryta 1926 metais. Mokykloje įrengtos patalpos muziejui ir kambariai mokytojams. Naujose patalpose muziejus didėjo, buvo vedama eksponatų apskaita, rengiamos ekspedicijos. Dominavo numizmatika ir archeologija, bet turėta ir knygų.

1945 m. mokykloje įsikūrė stribų būstinė, eksponatai buvo sunaikinti.

1932 m. apsigyveno Merkinėje, pusę metų dirbo valsčiuje raštininku. 1934 m. Merkinėje įsteigtas JSO klubas. 1935 m. persikėlė į Alytų. Nuo 1935 m. gruodžio 11 d. priimtas pradžios mokyklų inspekcijoje Alytuje raštvedžiu, kur dirbo iki 1940 m. rugpjūčio mėn. 1940 10 24 buvo Alytaus dzūkų muziejaus vadovu (dokumentuose pasirašinėjo ,,globėju“). 1941 m. su šeima emigravo į Vokietiją, 1947 m. – į Kanadą. Mirė 1957 06 19 Rodney Ontario, Kanadoje nuo širdies smūgio.