Vytautė Žilinskaitė

Vardas Vytautė
Pavardė Žilinskaitė
Profesija prozininkas, rašytojas, satyrikas, vertėjas
Gimimo data 1930-12-13

Išsami biografija

Prozininkė, humoristė, vaikų literatūros rašytoja.

Vytautė Žilinskaitė gimė 1930 m. gruodžio 13 d. Kaune. Baigė žurnalistikos studijas Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete. 1955–1966 m. dirbo „Jaunimo gretos“ žurnalo literatūrine darbuotoja, skyriaus vedėja. Rašė apybraižas, straipsnius, vertė kitų šalių autorių kūrinius. Nuo 1963 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narė.
Mokymosi metais mėgo sportą, privačiai mokėsi muzikos, tačiau labiausiai viliojo knygų skaitymas. Knygos ir paskatino Vytautę kurti. Būdama dvylikos, jau kūrė pjesę apie aklą mergaitę. 1958 m. metais pradėjo skelbti eilėraščius periodinėje spaudoje. Eilėraščių rinkinys „Nesustok, valandėle“ pasirodė 1961 m. Vėliau pradėjo rašyti apsakymus, noveles, apsakymėlius vaikams, bet daugiausiai kūrė humoro ir satyros žanre. Parašė scenarijų filmui „Tas prakeiktas nuolankumas“ (1970) pagal Juozo Tumo-Vaižganto apysaką „Dėdės ir dėdienės“, pjesių Lėlių teatrui.
Į vaikų literatūrą V. Žilinskaitė atėjo aštuntojo dešimtmečio viduryje: apsakymų-pasakų knygos „Mikė milžinas“ (1967), „Melagių pilis“ (1968), „Senelio šalčio ūsai“ (1969) subtiliai perteikė mažo vaiko svajones, iliuzijas, o stereotipines vaikiškas silpnybes supasakino. Ypatinga branda pasižymi pasakų ir apsakymų rinkinys „Robotas ir peteliškė“ (1978), apysaka-pasaka „Kelionė į Tandadriką“ (1984). Dauguma jos trumpųjų pasakų bei apysakų–pasakų išsiskiria potekstės gelme, subtilia alegorija, leidžiančia vaikui pajusti sudėtingus filosofinius, egzistencinius dalykus. 
V. Žilinskaitė išleido šešias pjeses, taip pat vadinamosios realistinės prozos knygų jauniesiems skaitytojams („Gaidžio kalnas“, 1981). Viena iš paskutiniųjų knygų – apysaka paaugliams „Kintas“ (2006), anot literatūrologo K. Urbos, „nustebino gana universalia paauglio prigimties suvoktimi ir skvarbiu žvilgsniu į šiuolaikines moralines problemas“.
 


Apdovanojimai:
1972 m. Respublikinė valstybinė premija už humoristinius kūrinius;
1979 m. Respublikinė valstybinė premija už knygą vaikams Robotas ir peteliškė;
1964 m. Žurnalistų sąjungos premija;
1980 m. suteiktas nusipelniusios kultūros veikėjos vardas;
1997, 2001, 2007 m. – IBBY Lietuvos skyriaus apdovanojimas už geriausią vaikų literatūros kūrinį.
2007 m. LR švietimo ir mokslo ministerijos Vaikų literatūros premija

Išsilavinimas

Mokymosi įstaiga Data ar laikotarpis Ar užbaigtas mokslas
Vilniaus universitetas 1955 m. Taip

Kiti vardo, pavardės variantai

Vardas Pavardė Kalba
Vytautė Genovaitė Žilinskaitė

Apdovanojimai

Kiti apdovanojimai 1964 m. Žurnalistų sąjungos premija.
1965 m. Vinco Mickevičiaus-Kapsuko premija.
1972 m. Respublikinė valstybinė premija už humoristinius kūrinius.
1979 m. Respublikinė valstybinė premija už knygą vaikams „Robotas ir peteliškė“.
1980 m. Lietuvos SSR nusipelniusios kultūros veikėjos vardas.
1996 m., 2001 m., 2007 m. Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus premijos.
1997 m., 2001 m. Šarūno Marčiulionio premijos už geriausią vaikų literatūros kūrinį.
2005 m. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius.
2007 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo miniterijos Vaikų literatūros premija.
2008 m. apysaka „Kintas“ įtraukta į Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) garbės sąrašą.

Šaltiniai

„Vytautė Žilinskaitė – nepailstanti satyros ir vaikų literatūros klasikė“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, http://senas.lnb.lt/lnb/selectPage.do?docLocator=4912BE3FEE5511DF8705746164617373&inlanguage=lt&pathId=132 (žiūrėta 2015 m. liepos 30 d.).

Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/.