Prozininkas, spaudos darbuotojas. Tikroji pavardė Juozas Petrėnas.

Gimnaziją lankė Petrapilyje ir Voroneže, Lietuvos universitete studijavo literatūrą, 1926–1927 m. Paryžiuje – žurnalistiką.

Rusijoje įsitraukė į lietuviškų vakarų statymą, pirmuosius žurnalisto įgūdžius įgijo redaguodamas „Žiežirbą“. 1917 m. grįžęs į Uteną statė scenos veikalus. 1918-1919 m. dirbo Utenos apskrities Pildomajame komitete Švietimo sekcijos vedėju, po to išvyko į Vilnių.

Drauge su Kaziu Binkiu išleido „Keturių vėjų pranašą“ (1922 m.), organizavo avangardistinį sąjūdį. K. Binkiui nuo sąjūdžio atitolus, perėmė vadovavimą, 1924–1928 m. žurnalo „Keturi vėjai“ redaktorius ir produktyviausias autorius. Skelbė futuristinę beletristiką „Skaitymuose“, „Bare“. Vėliau buvo „Naujo žodžio“ bendrovės spaudinių vyriausiasis redaktorius, 1925 m. redagavo žurnalą „Karys“, 1933 m. – dienraštį „Diena“ ir „Dienos naujienos“,1935 m. leido „Lietuvos naujienos“, humoro laikraštį „Kultuvė“ ir kt.

Vaidino, domėjosi teatru, reiškėsi kaip dailininkas (apipavidalino žurnalą „Keturi vėjai“ ir kelių keturvėjininkų knygas, surengė Kaune dvi parodas; suartėjęs su dailininkais arsininkais, padėjo sukurti jų manifestą).

Nacių okupacijos metais redagavo leidinį „Lietuvių archyvas“. Pasitraukęs 1944 m. iš Lietuvos, gyveno Vokietijoje, vėliau išvyko į Niujorką, JAV. Niujorke redagavo Susivienijimo lietuvių Amerikoje leidinį „Tėvynė“, dirbo „Darbo“ redakcijoje.