Kunigas, poetas, vertėjas.  Vincas Stonis (tikrasis vardas – Kazimieras Žitkus-Žitkevičius) gimė 1893 m. gruodžio 30 d. Vabalninke.
Mokėsi Panevėžio keturklasėje mokykloje, 1919 m. baigė Kauno kunigų seminariją.
K. Žitkus-Žitkevičius dėstė tikybą mokytojų seminarijoje, „Saulės“ ir G. Petkevičaitės-Bitės gimnazijose, buvo moksleivių ir studentų ateitininkų kapelionas.
1953–1959 m. Kauno kunigų seminarijos rektorius, nuo 1958 m. – Kauno kapitulos kanauninkas.
Parašė tikybos vadovėlius „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ ir „Tikiu“.
Nuo 1911 m. spausdino eilėraščius Vinco Stonio slapyvardžiu (pagal Šatrijos Raganos herojų) „Ateityje“, „Draugijoje“, „Naujojoje Romuvoje“, išleido poezijos rinktines „Ašarėlės“ (1924 m.) ir „Lyrika“ (1970 m.).
K. Žičkaus-Žitkevičiaus kūrybai būdinga gamtos ir žmogaus pasaulių paralelė, tautosakiški įvaizdžiai, tėvynės meilės deklaracija, melodinga, sentimentali, graudi intonacija.
Išvertė A. Puškino, M. Lermontovo, J. Baltrušaičio eilėraščių, parašė atsiminimų apie Vaižgantą, B. Sruogą, V. Mykolaitį-Putiną.
K. Žitkus-Žitkevičius mirė 1986 m. vasario 24 d. Kaune.