Lietuvos verslininkas, kultūros ir visuomenės veikėjas, kolekcininkas. 1925–1929 m. studijavo Lietuvos universiteto Humanitariname fakultete. Jau 1925 m. pradėjo žurnalistinę veiklą, rašė straipsnius periodiniams leidiniams, redagavo leidinius. 1927 m. buvo pakviestas dirbti LR Vidaus reikalų ministerijos Saugumo departamente. 1932 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakultetą. 1933 m. paskirtas Valstybės saugumo departamento spaudos skyriaus viršininku. Dalyvavo Šaulių ir Vilniui vaduoti sąjungų veikloje. 1936 m. tapo LR Ministrų kabineto kanceliarijos viršininku, kuravo ryšius su SSRS pasiuntinybe. Už veiklą tarpukaryje apdovanotas Vytauto Didžiojo 5-ojo laipsnio ordinu ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

1940 m. birželio 30 d. išvyko į Prancūziją, vėliau visam laikui įsikūrė Berlyne. 1942–1943 m. studijavo Berlyno Humboldtų universitete teisę. 1945 m. pavasarį pasitraukė į Daniją. 1946–1948 m. studijavo Paryžiuje, Sorbonos universiteto Teisės fakultete. 1950 m. grįžo į Vakarų Berlyną. Čia pirko nekilnojamą turtą, užsiėmė verslu. Pradėjęs be specialių žinių, dalyvavo meno aukcionuose. Sukaupė vertingą meno kūrinių kolekciją, kurią padovanojo Kaunui. Taip pat padovanojo Lietuvai vertingą lituanistinę biblioteką, Nobelio premijos laureatų veikalų rinkinį, nuolat skatino ir rėmė išeivijos veiklą. 1979 m. kolekcijai eksponuoti jo lėšomis pastatyta pirmoji galerija (dabar – Parodų rūmai), 1989 m. – dabartinė Mykolo Žilinsko paveikslų galerija. Tais pačiais metais ištikus insultui, prašėsi būti gydomas Kauno klinikose, vėliau pervežtas į Vilnių, kur ir mirė. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse, antkapinis paminklas skulpt. Vytauto Naručio.