Gydytojas infektologas.

Mokėsi Švenčionių, vėliau Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje. 1937 m. baigė Vilniaus universitetą. 1954 m. apgynė medicinos kandidato disertaciją. 1968 m. medicinos mokslų daktaras.
1938 m. Vilniaus Šv. Jokūbo ligoninės gydytojas stažuotojas. 1941 m. Sveikatos apsaugos liaudies komisariato vyr. epidemiologas. Nuo 1942 m. Vilniaus universiteto dėstytojas. 1943 m. uždarius universitetą Trakų ligoninės vidaus bei infekcinių ligų skyriaus vedėjas, pats atlikdavo daugelį laboratorinių tyrimų.

1944–1992 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, 1947–1988 m. vadovavo Infekcinių ligų (kurį laiką vadinta Infekcinių ir vaikų ligų) katedrai. 1958 m. suteiktas docento vardas, nuo 1970 m. profesorius.
Vienas Vilnijos draugijos steigėjų. Puoselėjo lietuvybę Vilniaus krašte.
Su kitais Lietuvoje pradėjo parazitologinius tyrimus. Pasiūlė ir įdiegė klinikoje metodų, kaip skubiai kraujuje nustatyti meningokokus. Paskelbė mokslinių straipsnių apie vidurių šiltinės, balantidiazės, amebiazės ir kt. infekcinių ligų diagnostiką.
Bibliografija: „Gripas“ (1958), „Toksoplazmozė“ (1962), „Ligonių slaugymas“ (1966), „Infekcinės ligos“ (1966–1978), „Žarnyno infekcinės ligos“ (1974), „Ūminių žarnyno ligų ir parazitų invazijų diferencinė diagnostika“ (su kitais, 1985), „Infekcinės ligos“ (1989), „Karščiavimų diferencinė diagnostika“ (abu su J. Ūsaičiu, 1991), „Prancisiaus ir Nastės Čibirų šeimos atsiminimai“ (Poezija. Vertimai. Parengė Janina Žukienė. 2005).

Įvertinimas:

1966 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio gydytojo vardas.

1993 m. Karaliaus Mindaugo atminimo medalis.