Gydytojas Petras Cirtautas (1854 - 1919)

Rezervuoti vizito laiką
Užsakyti geros kokybės skaitmeninį vaizdą
Muziejus Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus
Fondas pagrindinis
Eksponato tipas fotografija 
Sritys fotografija, istorija, medicina
Pirminės apskaitos numeris ROKIM GEK 2689
Inventorinis numeris ROKIM F 659
Matmenys aukštis x plotis – 18,3 x 11,8 cm
Medžiagos matinis fotografinis popierius
Atlikimo, pagaminimo technika fotografija 
Autentiškumas kopija 
Autorius (-iai)

Aprašymas

Eksponato aprašymas

 

Nespalvota, vertikalaus formato, portretinė fotografija. Nufotografuotas gydytojas Petras Cirtautas (1954-1919.XII.27) ilgus metus dirbęs Rietave ir jo apylinkėse.

Petras Cirtautas gimė Veiviržėnuose 1854 (1856 m.?), Gasparo Cirtauto ir Marcijonos Skomantaitės - Cirtautienės šeimoje. Šeimoje augo 10 vaikų. Nors tėvai buvo pasiturintys ūkininkai, bet du sūnus – Gasparą (1888 m. tapusį Kauno kunigų seminarijos rektoriumi, o nuo 1910 m. Žemaičių vyskupu)  ir Petrą (būsimąjį gydytoją) – į mokslus išleido Rietavo kunigaikštis Oginskis. Petras Cirtautas studijavo Doparto (Tartu) universitete. Baigęs mokslus įsikūrė Rietave. Gyvendamas Rietave jis net tik gydė žmones, bet ir rūpinosi šio krašto švietimu. Kartu su žmona Elena, kilusia iš Pavandenės dvaro garsios Sakelių giminės, aktyviai dalyvavo Rietavo visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime.

Abu jie talkino rengiant lietuviškus vakarus. Petras Cirtautas prisidėjo prie to, kad Rietave atsirastų didelė, net 400 vietų salė susirinkimams, bei lietuviškiems vaidinimams. Salė buvo įrengta Rietavo vartotojų draugijos iš kunigaikštienės Marijos Gabrielė Oginskienės išnuomoto mūrinio namo, greta bažnyčios, antrame aukšte. Gydytojo žmona Elena, kurios mokytoja, tėvų namuose (1901–1903) buvo rašytoja Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, prisidėjo prie visuomeninių draugijų Rietave įkūrimo. 1908 m. ji dalyvavo steigiant (įkūrė) Rietavo vartotojų draugiją,  buvo ir viena iš labdarių draugijos organizatorių. Ši draugija (Rietave veikusi 1910-1914 m.) išlaikė prieglaudą ir šelpdavo beturčius. Nemažai lėšų šiai veiklai remti būdavo surenkama lietuviškų (labdaros) vakarų metu. 1911 m. Rietave buvo įsteigtas Blaivybės draugijos Rietavo skyrius. Elena Cirtautienė tapo šios draugijos revizijos komisijos pirmininke. Blaivybę mėginta propaguoti betarpiškai bendraujant su jaunimu. Blaivybės skyrius atidarė arbatinę, kuria labiausiai rūpinosi gydytojas P. Cirtautas. Arbatinę ypač mėgdavo mokiniai. 1914 m. Rietave atidaryta blaivybės skyriaus biblioteka.

Neretai Rietave lankydavosi ir gydytojo vyresnysis brolis vyskupas Gasparas Cirtautas (1841-1913).)

Kilus Pirmajam pasauliniam karui, 1914 lapkričio 7 (20) d. Rietave buvo atidaryta Raudonojo kryžiaus ligoninė sužeistiems kariams. Taip pat įsteigtas nukentėjusiems nuo karo šelpti draugijos Rietavo skyrius. Riekia manyti, kad Petras ir Elena Cirtautai neliko nuošalyje nuo šių problemų sprendimo.

Petras ir Elena Cirtautai užaugino penkis vaikus: Viktorą, Eleną, Mariją, Ireną ir Petrą. Kultūros požiūriu svarbu paminėti, kad Petro ir Elenos Cirtautų vaikaitis, dukros Elenos sūnus, yra garsus Lietuvos kompozitorius Vytautas Barkauskas.

Petras Cirtautas mirė 1919 m., sulaukęs  65 m. amžiaus. Palaidotas šeimos kape Rietave.

Plačiau apie Petrą Cirtautą ir jo šeimą žr. "Literatūra ir šaltiniai":                                                                                                                                                                            

 

Kiti pavadinimai

Pagrindinis pavadinimas

Pavadinimas Kalba Tipas Data  
Gydytojas Petras Cirtautas (1854 - 1919) daugiau informacijos...

Informacija apie aprašą

Duomenis pateikė Otilija Gricienė
Informacijos literatūra, šaltiniai
Rietavo apylinkės, Kaunas: Lietuvos kraštotyros draugija, 1992, http://www.libis.lt/recordMarcForm.do?pageNo=undefined&marcFullType=full&biId=104157&BI001=undefined&doBackSearch=1&pSize=1&catalog=false&doNotHistory=1&resId=null (žiūrėta 2014 m. gegužės 5 d.), p. 213-216.
Jonušytė R., „Paskutinis Žemaičių vyskupas caro metais: Žemaičių vyskupo Gasparo Felicijono Cirtauto 100-osioms mirties metinėms“, XXI amžius: Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis, 2013 m. spalio 11 d. Nr. 37 (2061), http://xxiamzius.lt/numeriai/2013/10/11/atmi_02.html (žiūrėta 2016 m. balandžio 14 d.).