| Muziejus | Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus |
| Fondas | pagrindinis |
| Eksponato tipas | kontušo juosta |
| Sritys | taikomoji dailė |
| Inventorinis numeris | ČDM Tt 2912 |
| Matmenys | ilgis – 305 cm |
| Medžiagos | auksuoto sidabro siūlai sidabro siūlai šilkiniai siūlai |
| Atlikimo, pagaminimo technika | audimas brošinis audimas lansinis audimas |
| Autorius (-iai) | Jonas Madžarskis |
| Gamintojas (-jai) | Slucko manufaktūra |
| Pagaminimo data | 1767–1780 m. |
| Pagaminimo vieta | Sluckas, Lietuva | Vietovės informacija | Sluckas, Lietuva | | Pastabos | Slucko manufaktūros pirmtakė – Nesvyžiaus persinė Slucko persinės steigėjas – LDK etmonas Vilniaus vaivada ir Nesvyžiaus ordinatas Mykolas Kazimieras Radvila – Žuvelė. Bet tikrasis steigėjas turėjo būti Karolis II Stanislovas Radvila – Pone Mielasis (1734–1790). Vienu metu veikė Nesvyžiaus ir Slucko audyklos. Slucko, kaip aukštesnio organizacinio bei gamybinio lygio įmonės, veiklos pradine data laikytini 1767 m. Jai vadovavo J. Madžarskis. VIII deš. Jis išsinuomojo audyklą. Jonas Madžarskis (? –1800/1801?)
Gimimo data ir vieta – nežinomi. Vėliau gyveno Stambule, ten vedė ir susilaukė sūnaus. Į respubliką atvyko apie 1750 m. iš pradžių darbavosi Stanislavo persinėje, vėliau Nesvyžiuje ir galiausiai Slucke. Buvo techninis bei meninis įmonės vadovas – metras ir audinių ornamentų komponuotojas – desenistas. VIII deš. išsinuomojo pats Slucko persinę. Nuo 1780 m. perduoda sūnui, ką veikė paskutiniaisiais savo gyvenimo metais – neaišku. Mirė Slucke, palaidotas Slucko Bernardinų bažnyčioje.
1780 m. Slucko manufaktūros valdymo teisės perleistos sūnui Leonui (apie 1740–1811), palaidotas šalia tėvo Slucko Bernardinų bažnyčioje. Audimo meno mokėsi Stambule ir pas tėvą. Į LDK atvyko 1770 ar 1772 m. Audykla jam atiteko pasiekusi pačią savo sėkmės viršūnę. 1791 m. L. Madžarskiui buvo įteikti bajoro diplomas ir herbas. 1992 m. buvo suteiktas karališkojo šambeljono garbės titulas. 1793 m. buvo 28 staklės, dirbo 60 audėjų. L. Madžarskis norėjo atsisakyti vadovavimo Slucko įmonei 1792 ir 1795 m., tačiau pavyko tik 1807 m. Manufaktūra 1812 m. Rusijos – Prancūzijos karo metu rusų kareivių buvo nusiaubta ir išgrobstyta. Vėliau ją valdė žydai. 1842 m. manufaktūra buvo uždaryta, 1846 m. jau visai nebeveikiančioje Slucko įmonėje ypatingu Vilhelmo Radvilos užsakymu buvo išaustos dvi pačios paskutinės kontušo juostos. Formalia Slucko įmonės veiklos pabaiga laikomi 1848 m.
| |
