Alinos Survilaitės rankraštis – giesmių ir dainų sąrašas. Rašyta standartiniame tarybinių metų 12 lapų matematikos sąsiuvinyje. Sąsiuvinio viršeliai žalsvos spalvos. Priekinio viršelio viduryje suliniuota vieta užrašui. Žemiau – nupieštas vaikas liejantis vandenį ant laužo. Sąsiuvinio viršuje, ranka, mėlynu šratinuku užrašytas skaičius „197“. Užrašui skirtoje vietoje: „Giesmių ir / dainų sąrašas / magnetefonui“. Žemiau pieštuku užrašyta: „Alinos Survilaitės“. Galiniame viršelyje atspausdinta LTSR savanorių gaisrininkų draugijos instrukcija moksleiviams „Ugnis – žmogaus draugas ir priešas“. (Alina Survilaitė g. 1913 m. liepos mėn., mirė 2003 m. Palaidota Panemunės kapinėse. Priklausė Švenčiausiosios Jėzaus širdies vienuolijai. Gyveno Kaišiadoryse, dirbo prie bažnyčios. Čia ir išmoko kankliuoti. Kankliavo sau ir bažnyčioje, mokė kitas vienuoles. Į Kauną persikėlė gyvenimo pabaigoje, apie 2000 metus. Atsivežė kankles ir šiek tiek mokė kankliuoti.) Rankraščio puslapiai nenumeruoti. Pirmame puslapyje mėlynu šratinuku surašytas 14 dainų ir eilėraščių sąrašas [programa ?]. Prie dainų pavadinimų skliausteliuose prirašyta pastaba – (‚Kanklės mano“). Antrame puslapyje – analogiškas 16 dainų ir eilėraščių sąrašas, tačiau skliausteliuose rašoma: – „(Kanklės [Ver ?])“. Penktajame puslapyje surašytas 15 religinių giesmių sąrašas be pastabų. Kiti sąsiuvinio puslapiai tušti.

Alina Survilaitė (1913─2003), priklausė „Lietuvių moterų kultūros draugijai“ (Švnč. Jėzaus širdies vienuolija). Gyveno Kaišiadoryse, dirbo prie Bažnyčios, organizuodavo procesijas ir kt. ten ir pradėjo kankliuoti. Kankliuodavo sau, o kartais ir bažnyčioje, mokė kitas seseris. Į Kauną atsikėlė apie 2000 m., kai jau reikėjo priežiūros. Atsivežė kankles ir šiek tiek mokė kankliuoti. Dar vargonavo ir kankliavo sesuo Valerija Grincevičiūtė. Iš viso darželyje buvo 1 kanklės, pagamintos Stasio Rudžio (XX a. 4-me dešimtmetyje), ir 4 arba daugiau Juozo Lašo pagamintų kanklių, visos dvigubastygės. Atsikėlusi į Kauną, Alina Survilaitė gyveno draugijai priklausančiame pastate Anykščių g. 1, kuris buvo pastatytas apie 1933 m., jame veikė mergaičių bendrabutis ir vaikų darželis. Apie 1949 m. vaikų darželis buvo nacionalizuotas (tačiau gyvavo ir toliau), o vienuolės iškeldintos. 1994 m. pastatas buvo atsiteistas iš savivaldybės. Vaikų darželis veikia iki šiol, veikė net ir tarybiniais laikais.