| Muziejus | Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus |
| Fondas | pagrindinis |
| Eksponato tipas | kontušo juosta |
| Sritys | taikomoji dailė |
| Inventorinis numeris | ČDM Tt 2914 |
| Matmenys | ilgis – 353 cm
plotis – 28 cm |
| Medžiagos | šilkiniai siūlai auksuoto sidabro siūlai |
| Atlikimo, pagaminimo technika | brošinis audimas lansinis audimas |
| Gamintojas (-jai) | Antano Tyzenhauzo karališkasis šilkinių audinių ir juostų fabrikas |
| Pagaminimo data | 1768 m. – 1780 m. (?) |
| Pagaminimo vieta | Gardinas, Lietuva | Vietovės informacija | Gardinas, Lietuva | | Pastabos | Šią manufaktūrą įsteigė grafas Antanas Tyzenhauzas (1733? – 1785) – LDK rūmų iždininkas, senatorius, Gardino seniūnas bei valstybinių ekonomijų valdytojas. Visas savo valdas stengėsi paversti pramonės kultūros ir mokslo židiniais. Lėšas tam tikslui ėmė iš valstybės iždo. Šios manufaktūros pirmtakė – prieš 1768 m. audykla Gardynėlėje (Gardino priemiestis). V. Du Piney atvyko į Gardiną 1768 m., tai reikia laikyti audyklos pradžia, nors Tyzenhauzas laikė 1770 m. Du Puiney buvo metras, mokęsis ir dirbęs Lione, paskui Berlyne. Dėl lėtapėdiškumo jį Tyzenhauzas atleido ir 1770 m. audyklos techniniu direktoriumi buvo paskirtas t. p. Iš Liono kilęs Jeanas Louis Inardas. Du Piney direktoriumi tapo vėl tik 1777 m. ir direktoriavo iki pat fabriko žlugimo 1780 m., o iki to ėjo fabriko desinatoriaus pareigas. Čia savo veiklą pradėjo ir F. Selimandas. Staklių skaičius nuo 6 iki 1774 m. išaugo iki 18, o 1778 m. buvo jau 62. Paskutiniais metais jų skaičius jau siekė 80. Iš jų 24 buvo skirtos kontušo juostoms austi. Prie fabriko veikė privaloma sekmadieninė mokykla. 1780 m. A. Tyzenhauzas buvo pašalintas iš visų savo pareigų, už išeikvojimus jam iškelta byla, ir Gardino statytojas išėjo iš savo rūmų tik su lazdele, su jo išėjimu apmirė visos įmonės ir kultūrinės įstaigos. 24 staklės buvo parduotos pavaršuvės Kobylkos Šilko fabriko kompanijai. | |
