Herakleitas ir Demokritas
LIMIS portale skelbiamą skaitmeninį turinį galima naudoti komerciniais ir nekomerciniais tikslais. Naudojant skaitmenines bylas, reikia nurodyti šiuos duomenis: autorius; eksponato pavadinimas; pirminės apskaitos numeris arba inventorinis numeris; muziejaus, kuris saugo eksponatą, pavadinimas; eksponato senas.limis.lt puslapio adresas. Tuo atveju, kai autorius nežinomas ar yra anonimas, reikia nurodyti, kad autorius nežinomas arba yra anonimas. Jei naudojama eksponato nuotrauka yra sukurta fotografo, reikia nurodyti ir fotografo vardą bei pavardę.
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus yra pateiktos informacijos savininkas. Visose dokumentų kopijose ir (arba) programose turi būti išsaugotas autorių teisių ženklas ©, užregistruotų prekių ženklai ®, kuriuos draudžiama pašalinti.
Tinklalapį formatuoja, dizainą kuria ir palaiko UAB „Nortal“, UAB „Alna Software“, UAB „Asseco Lietuva“ ir Lietuvos dailės muziejus. Bet kokius dizaino elementus kopijuoti ar imituoti kituose tinklalapiuose yra draudžiama.
Garso ir vaizdo informacija apie eksponatą
Pavadinimas | Kalba |
---|---|
Herakleitas ir Demokritas | lietuvių kalba |
Heraclitus and Democritus | anglų kalba |
Pavadinimas | Kalba |
---|---|
Herakleitas ir Demokritas | lietuvių gestų kalba |
LIMIS portale skelbiamą skaitmeninį turinį galima naudoti komerciniais ir nekomerciniais tikslais. Naudojant skaitmenines bylas, reikia nurodyti šiuos duomenis: autorius; eksponato pavadinimas; pirminės apskaitos numeris arba inventorinis numeris; muziejaus, kuris saugo eksponatą, pavadinimas; eksponato senas.limis.lt puslapio adresas. Tuo atveju, kai autorius nežinomas ar yra anonimas, reikia nurodyti, kad autorius nežinomas arba yra anonimas. Jei naudojama eksponato nuotrauka yra sukurta fotografo, reikia nurodyti ir fotografo vardą bei pavardę.
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus yra pateiktos informacijos savininkas. Visose dokumentų kopijose ir (arba) programose turi būti išsaugotas autorių teisių ženklas ©, užregistruotų prekių ženklai ®, kuriuos draudžiama pašalinti.
Tinklalapį formatuoja, dizainą kuria ir palaiko UAB „Nortal“, UAB „Alna Software“, UAB „Asseco Lietuva“ ir Lietuvos dailės muziejus. Bet kokius dizaino elementus kopijuoti ar imituoti kituose tinklalapiuose yra draudžiama.
Muziejus | Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus |
Fondas | pagrindinis |
Eksponato tipas | paveikslas |
Sritys | dailė |
Pirminės apskaitos numeris | ČDM G 29851 |
Inventorinis numeris | ČDM MŽ 1010 |
Matmenys | aukštis – 101 cm plotis – 138 cm |
Medžiagos | drobė |
Atlikimo, pagaminimo technika | aliejinė tapyba |
Autorius (-iai) | |
Sukūrimo data | ~1622 m. |
Sukūrimo stilius ir periodas | karavadžizmas |
Aprašymas
Eksponato aprašymas | XVII amžiaus olandų dailininkas Dirkas van Baburenas kurį laiką gyveno ir dirbo Romoje ir kartu su tautiečiu dailininku Davidu de Hanu, kurio darbas eksponuojamas Raudonojoje muziejaus salėje, ištapė San Pietro in Montorio bažnyčios Pietos koplyčią. Apie 1620 metus jis sugrįžo į Utrechtą ir priklausė čia veikusiai garsiai karavadžistų grupei. Paveikslas „Herakleitas ir Demokritas“ yra vienas charakteringiausių ir nuotaikingiausių olandų karavadžistų kūrybos pavyzdžių Lietuvos muziejų rinkiniuose. Jo ikonografija gana aiškiai liudija, kad prieš mus – du senovės graikų filosofai: Herakleitas ir Demokritas. Herakleitas Efesietis gyveno VI–V amžiuje prieš Kristų. Dėl savo mokymo apie visa ko tapsmą ir baigtį jis buvo pramintas Tamsiuoju ar „verkiančiuoju filosofu“. Šimtmečiu vėliau gyvenęs filosofas Demokritas Abderietis gyvenimo tikslu skelbė esant laimę, sielos ramybę, tad ilgainiui buvo pramintas „besijuokiančiu filosofu“. Realybėje šie filosofai niekada nebuvo susitikę, tačiau filosofinėje literatūroje ir mene jie buvo suvesti į „porą“ kaip charakteringi skirtingo požiūrio į pasaulį pavyzdžiai. To meto olandų dailės kontekste D. van Baburenas šį siužetą traktuoja gana novatoriškai. Paveiksle aiškiai matomi nauji olandų tapybos bruožai, kuriuos į Utrechtą iš Romos 1620 m. parsivežė D. van Baburenas ir kiti ten studijavę olandų dailininkai. Jame akivaizdi garsiojo to meto italų dailės novatoriaus Michelangelo Merisi da Caravaggio ir jo mokinių kūrybos įtaka: ryškūs šviesos ir tamsos kontrastai, tikroviški, dažnai liaudiški personažai, nestokojantys realistiško konkretumo, stambios pusiau figūros pirmame plane, stipri formų plastika. Nepaisant temos istoriškumo, D. van Babureno nutapyti filosofai labiau primena dailininko amžininkus nei istorines asmenybes. Tą tikroviškumą ir drobėje įamžintų personažų artumą mums dailininkas dar labiau sustiprina pasitelkdamas meistriškai apgalvotą apšvietimą ir gestus. Panaudodamas nematomą šviesos šaltinį, jis filosofus tarsi išplėšia iš tamsaus fono ir priartina prie mūsų. Pasitelkęs gyvus, gal net kiek teatrališkus gestus, o Demokritą dar ir atsukdamas į žiūrovą, dailininkas tarsi kviečia ir mus įsijungti į diskusiją ir akivaizdžiai pasisako už optimistinį požiūrį į gyvenimą. |
Kiti pavadinimai
Pagrindinis pavadinimas
Pavadinimas | Kalba | Tipas | Data | |||
---|---|---|---|---|---|---|
Herakleitas ir Demokritas | daugiau informacijos...
|
Istorijos, kultūros, dailės informacija
Siužetas | Herakleitas Efesietis (apie 544 pr. Kr. – apie 480 pr. Kr.). Jo filosofijos pagrindu dažniausiai laikomas priešybių sutapimas, dėl to jis vadinamas vienu pirmųjų dialektikų. Greičiausiai dėl minties glaustumo ir mįslingumo bei jo filosofijoje įžvelgiamo mokymo apie visa ko tapsmą ir baigtį buvo pramintas Tamsiuoju ar „verkiančiuoju filosofu“. |
Parodos
Informacija apie aprašą
Duomenis pateikė | Palmyra Sakalauskienė |