Skristi į idealų ir grožio sritį
LIMIS portale skelbiamą skaitmeninį turinį galima naudoti komerciniais ir nekomerciniais tikslais. Naudojant skaitmenines bylas, reikia nurodyti šiuos duomenis: autorius; eksponato pavadinimas; pirminės apskaitos numeris arba inventorinis numeris; muziejaus, kuris saugo eksponatą, pavadinimas; eksponato senas.limis.lt puslapio adresas. Tuo atveju, kai autorius nežinomas ar yra anonimas, reikia nurodyti, kad autorius nežinomas arba yra anonimas. Jei naudojama eksponato nuotrauka yra sukurta fotografo, reikia nurodyti ir fotografo vardą bei pavardę.
Alytaus kraštotyros muziejus yra pateiktos informacijos savininkas. Visose dokumentų kopijose ir (arba) programose turi būti išsaugotas autorių teisių ženklas ©, užregistruotų prekių ženklai ®, kuriuos draudžiama pašalinti.
Tinklalapį formatuoja, dizainą kuria ir palaiko UAB „Nortal“, UAB „Alna Software“, UAB „Asseco Lietuva“ ir Lietuvos dailės muziejus. Bet kokius dizaino elementus kopijuoti ar imituoti kituose tinklalapiuose yra draudžiama.
Antraštė | Skristi į idealų ir grožio sritį | ||
Paantraštė | Neskelbtų tekstų fragmentai | ||
Muziejus | Alytaus kraštotyros muziejus | ||
Leidinio tomas, knyga, numeris | Penktas sąsiuvinis | ||
Bibliotekos vertybės tipas | knyga (leidinys, spaudinys) | ||
Inventorinis numeris | AKM MB 3768 | ||
Kalba | lietuvių kalba | ||
Rašmenys | lotynų | ||
Autorius (-iai) | |||
Sudarytojas (-ai) | Aldona Ruseckaitė | ||
Leidimo vieta | Rotušės a.13, LT-44279, Kauno m. sav., Lietuva
| ||
Leidykla | Maironio lietuvių literatūros muziejus | ||
Leidimo metai | 2014 m. | ||
Spausdinimo, pagaminimo vieta | Draugystės g. 17, LT-51229, Kauno r. sav., Lietuva
| ||
Spaustuvė, gamintojas | Morkūnas ir Ko | ||
Puslapių skaičius | 20 | ||
Ar iliustruotas? | Taip | ||
ISBN | 978-9955-711-17-9 | ||
UDK | 82 | ||
Autentiškumas | originalas |
Turinio aprašymas
„Skristi į idealų ir grožio sritį“ – penktas sąsiuvinis, kuriame publikuojami Maironio neskelbti tekstai. Tai kalbos, pasakytos šventinant įvairius pastatus: muziejus, banką, bažnyčią. Šio pobūdžio neskelbtų tekstų Maironio lietuvių literatūros muziejaus rinkiniuose yra ir daugiau, nes Maironis kaip kunigas buvo visuomenėje gerbiamas, jo vardas ypatingai vertinamas, tad būdavo dažnai kviečiamas laiminti naujai pastatytų iškilių rūmų. Kiekvienu atveju jis pasirašydavo šventinimo kalbą, kartais labai įskaitomą, kartais tik juodraštinę, subraukytą. Poetas nebuvo geras oratorius, tad dažniausiai skaitydavo iš lapo. Tačiau visada kalba atspindėdavo tą iškilmindą momentą, tą įvykį, kuriame Maironis dalyvavo. Matyti, jog atsakingai ruošdavosi, pritaikydavo žodžius, mintis, parinkdavo tinkamas Šventojo Rašto ištraukas. Šventindamas muziejus, vertino jų svarbą, kalbėjo apie meną kaip idealų sritį ar karo įrankius kaip istorines relikvijas. Prie Lietuvos banko pamatų ir rūmų įvertino pinigo ir sąžiningumo svarbą, o laimindamas bažnyčią pabrėžė, kad žmogus negali gyventi be doros ir tikėjimo.
Maironio šventinimo kalbos gali būti aktualios, įdomios ir nūdienos skaitytojui. Rašyba ir skyryba kai kur pataisyta, šiek tiek patikslinta.