„Skristi į idealų ir grožio sritį“ – penktas sąsiuvinis, kuriame publikuojami Maironio neskelbti tekstai. Tai kalbos, pasakytos šventinant įvairius pastatus: muziejus, banką, bažnyčią. Šio pobūdžio neskelbtų tekstų Maironio lietuvių literatūros muziejaus rinkiniuose yra ir daugiau, nes Maironis kaip kunigas buvo visuomenėje gerbiamas, jo vardas ypatingai vertinamas, tad būdavo dažnai kviečiamas laiminti naujai pastatytų iškilių rūmų. Kiekvienu atveju jis pasirašydavo šventinimo kalbą, kartais labai įskaitomą, kartais tik juodraštinę, subraukytą. Poetas nebuvo geras oratorius, tad dažniausiai skaitydavo iš lapo. Tačiau visada kalba atspindėdavo tą iškilmindą momentą, tą įvykį, kuriame Maironis dalyvavo. Matyti, jog atsakingai ruošdavosi, pritaikydavo žodžius, mintis, parinkdavo tinkamas Šventojo Rašto ištraukas. Šventindamas muziejus, vertino jų svarbą, kalbėjo apie meną kaip idealų sritį ar karo įrankius kaip istorines relikvijas. Prie Lietuvos banko pamatų ir rūmų įvertino pinigo ir sąžiningumo svarbą, o laimindamas bažnyčią pabrėžė, kad žmogus negali gyventi be doros ir tikėjimo.

Maironio šventinimo kalbos gali būti aktualios, įdomios ir nūdienos skaitytojui. Rašyba ir skyryba kai kur pataisyta, šiek tiek patikslinta.