Laurynas Rokas Ivinskis yra bene žymiausias XIX a. pedagogas, o kartu ir kalendorių leidėjas, literatas bei mokslininkas, lietuviškų botanikos terminų kūrėjas. Jis 1846 metais Vilniuje, Adomo Zavadskio spaustuvėje, išleido pirmąjį kalendorių, sutrumpintai vadinamą „Metskaitliumi“.
Ivinskio „Metskaitlius“ buvo pirmasis ir greitai populiariu tapęs lietuviškas periodinis leidinys, kurį noriai pirkdavo ir skaitydavo lietuviai valstiečiai, bajorai ir dvasininkai. Lauryno Ivinskio kalendoriai buvo tarsi pirmieji lietuvių literatūros ir istorijos almanachai, medicinos, ūkio, net astronomijos žinių šaltinis. Daugelio juose paskelbtų tekstų autorius yra pats Laurynas Ivinskis. Leidinyje taip pat buvo skelbiami ir daugelio kitų ano meto šviesuolių darbai, tarp jų ir literatų Karolinos Praniauskaitės, Klemenso Kairio, Antano Baranausko kūriniai. „Metskaitliuose“ išspausdinta ir pirmoji Antano Baranausko poemos „Anykščių šilelis“ publikacija. Tuo metu jis mokėsi Varnių kunigų seminarijoje, vėliau tapo Seinų vyskupu. Šie periodiniai leidiniai, kuriuose būdavo pateikiamos ir Lietuvos istorijos žinios, neabejotinai jaudino žmonių sąmonę ir stiprino lietuvybę.
Čia eksponuojamas „Meskaitlius“ buvo išleistas 1852 metais. Jame mėnesiai parašyti lietuvių, lotynų ir lenkų kalbomis. Šiomis trimis kalbomis yra paaiškinti ir kai kurie žodžiai. Kalendoriuje autorius pateikia nemažai ūkiškų patarimų, kaip laikyti bites, gydyti žmones, gyvulius. Čia yra surašyti atlaidai ir turgadieniai, paminėtos žydų šventės. Kalendoriaus paskutiniame lape įdėta Kolainių kunigo Leonardo Poročkos [Poroczka] sudaryta saulės patekėjimo ir nusileidimo rodyklė.
Kalendorius lotyniškais rašmenimis pamečiui ėjo iki pat lietuviškos spaudos uždraudimo 1864 metais. Iš viso išspausdinta 19 kalendorių lotyniškomis raidėmis ir vėliau dar 3 kirilica. Spaudos draudimo metais Laurynas Ivinskis bandė išleisti kalendorių lotyniškomis raidėmis. Carinei cenzūrai nedavus leidimo, kirilica leisti kalendorius, tai yra rusinti savo tėvynainius Ivinskis atsisakė.
Ties šia refektoriumo patalpa, prie muziejaus fasado, visų Varnių XIX a. vidurio lituanistinio sąjūdžio veikėjų garbei yra įmūryta atminimo lenta. Joje paminėtas ir šalia seminarijos rūmų mediniuose namuose 1853–1866 metais veikęs Vilniaus spaustuvininko Adomo Zavadskio knygynas bei jo talkininkai.