Švč. Dievo Motina ikonoje vaizduojama iki pusės, maldai iškeltomis rankomis (orantos poza). Ant jos krūtinės, apskritame medalione, vaizduojamas Kūdikis Jėzus – Emanuelis (hebr. Immanuel – „Dievas su mumis“), primenantis Izaijo pranašystę: „Todėl pats Viešpats duos jums ženklą: Štai mergelė laukiasi, – ji pagimdys sūnų ir pavadins jį Emanuelio vardu“ (Iz 7, 14). Pagal pranašo žodžius šio ikonografinio tipo Švč. Dievo Motinos ikonos Rusijoje yra vadinamos Ženklo iš dangaus (rus. Знамение) pavadinimu. Išreikšdamos pranašystę apie Jėzaus gimimą, rusų cerkvių ikonostasuose Švč. Dievo Motinos Ženklo iš dangaus ikonos yra įkomponuojamos pranašų eilės centre. Tema populiari ir kaip savarankiška kompozicija. Net trylika šio ikonografinio tipo Švč. Dievo Motinos ikonų Stačiatikių Bažnyčios yra pripažintos stebuklingomis. Garsiausia iš jų – Novgorodo ikona, pasak legendos 1170 m. stebuklingu būdu išgelbėjusi Novgorodą nuo Suzdalės pulkų. Ikonos šventė lapkričio 27 d.
Aptariama ikona yra profesionaliai nutapytas būdingas šio ikonografinio tipo pavyzdys. Švč. Dievo Motinos veidas ramus, jautriai modeliuotas šviesa, galvą ir pečius dengia tamsiai mėlynas maforijus, ties kakta ir pečiais puoštas trimis žvaigždutėmis, simbolizuojančiomis trejopą jos skaistumą. Ties krūtine po maforijumi matyti gelsvai rausvo drabužio fragmentas, tokios pat spalvos juosta apvedžiotas maforijaus kraštas bei suknelės rankogaliai. Gelsvai rausvame apskritime vaizduojamas ir Kūdikis Jėzus. Į šonus ištiestos laiminančios jo rankos atkartoja maldai ištiestų Švč. Dievo Motinos rankų gestą. Griežtai simetriška frontali kompozicija, tamsiai mėlynos ir raudonos spalvos derinys suteikia ikonai rimties ir iškilmingumo.

Aprašė Genovaitė Jasiulienė ir Dalia Tarandaitė