Šv. Marija Magdalietė, kaip atgailaujanti nusidėjėlė, pavaizduota pusnuogė, ilgais, palaidais plaukais. Ji sėdi tamsioje oloje, kurioje, pasak legendos, praleidusi trisdešimt metų, apgailėdama savo nuodėmes, melsdamasi ir medituodama. Šventosios veidas jausmingos išraiškos, pasuktas į dešinę – kryžiaus, išryškėjančio pro olos angą matomo dangaus fone, link. Žvilgsnis nukreiptas į viršų, ilgi palaidi plaukai auksinėmis garbanomis krinta ant apnuogintos krūtinės. Rankos skausmingai sunertos. Pakreiptos, pėdomis sukryžiuotos kojos, pirštų galiukais liečiančios žemę, šventosios pozai suteikia šiek kiek dviprasmiško koketiškumo, kurio nevengė daugelis šv. Mariją Magdalietę vaizdavusių baroko dailininkų. Dešinėje ant žemės padėti šventosios atributai – knyga, kaukolė ir alebastrinis indas su kvapiuoju aliejumi.
Šv. Marijos Magdalietės figūrą olos tamsoje nušviečia iš kairės sklindanti šviesa. Formos modeliuojamos ryškiais šviesokaitos kontrastais, kurie ne tik padeda atskleisti atgailautojos vidinę būseną, bet tampa tamsos ir šviesos, nuodėmės ir atgailos, materijos ir dvasios kovos metafora.

Aprašė Dalia Tarandaitė