Kanutas Ruseckas sukūrė seriją darbų, vaizduojančių Vilniaus krašto religines šventes ir tradicijas. Negalėjo jis neįamžinti ir Verbų sekmadienio šventės. Tuo labiau, kad visai šalia dailininko dirbtuvės buvo augustijonų Švč. Mergelės Ramintojos bažnyčia, kurios šventoriuje šventės dieną šurmuliuodavo spalvinga maldininkų ir verbų pardavėjų minia.

Ruseckas iš natūros nupiešė keletą piešinių, kuriuose užfiksavo verbų pardavėjas prie atdarų Švč. Mergelės Ramintojos bažnyčios durų ir viduje besimeldžiančius žmones. Galutiniam paveikslo variantui jis pasirinko vienos figūros kompoziciją. Toks sprendimas leido dailininkui ne tik įamžinti Verbų sekmadienio šventės tradiciją, bet ir atskleisti gražiausius paprastų Vilniaus krašto žmonių bruožus – orumą, santūrumą vidinį susitelkimą. Boleslovas Podčašinskis susižavėjęs šiuo kūriniu rašė: „Mergaitės jauno veidelio kuklumas ir žavesys džiugina kiekvieną, o jos veido bruožuose ir visoje figūroje ryškus tikras lietuviškas charakteris, kurį tapytojas stebėtinai tiksliai sugebėjo pagauti ir perteikti“.

Aprašė Dalia Tarandaitė