Herbinis personalinis antspaudas įspaustas pilkame lake. Apskritame vaizdulyje lenkiškieji Prawdzic ir Godziemba herbai. Abiejų herbų skydai šveicariškos formos, vienalaukiai. Dešiniojo (Prawdzic) herbo skyde virš plytų mūro stovintis Liūtas, priekinėse letenose laikantis lanką (žiedą). Liūtas pasisukęs į dešinę. Virš herbo skydo grafo karūna ir tokia pat Liūto figūra. Kairiojo (Godziemba) herbo skyde stilizuotas trišakis Medis (pušis). Virš skydo grafo karūna ir Riterio, dešinėje rankoje laikančio tokį pat Medį, figūra. Antspaudo vaizdulio apačioje, po herbiniais skydais, matosi 4 neaiškiai atsispaudę inicialai (?). Antspaudas autentiškas, iškirptas iš dokumento ir priklijuotas ant fanerinės lentelės, kurioje virš šio antspaudo ranka įrašyta: „Prawdzic - Godziemba" (herbų pavadinimai). Po antspaudu: „Chotomski - " (vieno iš herbų savininkų pavardė).
Godziemba herbo pavadinimas yra kilęs iš pavardės. Pasak legendos, 1094 m. vieno iš mūšių metu, lenkų riteris, pavarde Godziemba, prarado savo ginklą. Vienas iš priešų, matydamas beginklį lenką, puolė jį, norėdamas paimti į nelaisvę. Tada Godziemba prijojo prie artimiausio miškelio, išrovė iš žemės jauną pušaitę ir talžydamas ja prišus, vėl stojo į mūšį. Priešai buvo nugalėti. Už šį drąsų poelgį riteriui Godziembai buvo suteiktas herbas su pušies atvaizdu.
Į LDK šis herbas buvo perimtas 1413 m. Horodlėje. Pirmasis jį priėmė Stanislovas Butautavičius. Vėliau – Mintautų, Godebskių, Juškevičių, Sosnovskių, Sterpinskų ir kitos LDK kilmingųjų giminės.
2007 m. Vilniuje, atstatomų LDK valdovų rūmų teritorijoje, rastas koklis su šiuo herbu, archeologų datuojanas XV a. Iki 2009 m. šis herbinis koklis buvo eksponuojamas nacionalinio Lietuvos dailės muziejaus padalinio – Taikomosios dailės muziejaus – parodoje „LDK valdovų rūmų archeologiniai radiniai".

Aprašė Linas Bubnelis