Juozapas Kovalevskis (1801–1878) – puikus pedagogas, produktyvus mokslininkas orientalistas, vienas iš mongolistikos pradininkų Rusijoje. Kilęs iš Gardino. Baigęs Vilniaus universitetą (1823), dirbo Vilniaus gimnazijoje romėnų ir lenkų literatūros mokytoju. Sprendžiant filomatų ir filaretų bylą, jis, kaip Filomatų draugijos narys, buvo ištremtas į Kazanę. Būdamas nuolatinėje Kazanės universiteto priežiūroje, studijavo persų ir arabų kalbas. 1828 m. mokytis mongolų kalbos išsiųstas į Irkutską, o 1830 m. – į Pekiną. Nuo 1832 m. dėstė Kazanės universitete, greitai tapo pripažintas kaip talentingas mokslininkas ir pedagogas. 1847 m. išrinktas Peterburgo mokslų akademijos nariu. 1855–1860 m. – Kazanės universiteto rektorius. Persikėlęs gyventi į Lenkiją, profesoriavo Varšuvos vyriausiojoje mokykloje (1869 m. reorganizuota į universitetą). Tarp gausių jo darbų ypač vertinamas „Mongolų–rusų–prancūzų kalbų žodynas“ (1844–1849, 3 t.), iš kurio mokomasi ligi šių dienų. Vilniaus universiteto bibliotekai Kovalevskis paliko vertingą mongolistikos rankraščių kolekciją.
Portretas biustinis. Vaizduoja maždaug 30 metų vyrą, trimis ketvirčiais pasisukusį į dešinę. Vyras rudaplaukis, su žandenomis. Vilki juodą švarką, baltus marškinius ir rudą apsiaustą. Marškinių apykaklė pastatyta ir parišta juoda kaklaskare. Apsiaustas atsegtas ir nuleistas nuo pečių. Fonas bedaiktis, tamsiai pilkas.
Nesignuota.

Aprašė Dalia Tarandaitė