Nukryžavimas
LIMIS portale skelbiamą skaitmeninį turinį galima naudoti komerciniais ir nekomerciniais tikslais. Naudojant skaitmenines bylas, reikia nurodyti šiuos duomenis: autorius; eksponato pavadinimas; pirminės apskaitos numeris arba inventorinis numeris; muziejaus, kuris saugo eksponatą, pavadinimas; eksponato senas.limis.lt puslapio adresas. Tuo atveju, kai autorius nežinomas ar yra anonimas, reikia nurodyti, kad autorius nežinomas arba yra anonimas. Jei naudojama eksponato nuotrauka yra sukurta fotografo, reikia nurodyti ir fotografo vardą bei pavardę.
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus yra pateiktos informacijos savininkas. Visose dokumentų kopijose ir (arba) programose turi būti išsaugotas autorių teisių ženklas ©, užregistruotų prekių ženklai ®, kuriuos draudžiama pašalinti.
Tinklalapį formatuoja, dizainą kuria ir palaiko UAB „Nortal“, UAB „Alna Software“, UAB „Asseco Lietuva“ ir Lietuvos dailės muziejus. Bet kokius dizaino elementus kopijuoti ar imituoti kituose tinklalapiuose yra draudžiama.
LIMIS portale skelbiamą skaitmeninį turinį galima naudoti komerciniais ir nekomerciniais tikslais. Naudojant skaitmenines bylas, reikia nurodyti šiuos duomenis: autorius; eksponato pavadinimas; pirminės apskaitos numeris arba inventorinis numeris; muziejaus, kuris saugo eksponatą, pavadinimas; eksponato senas.limis.lt puslapio adresas. Tuo atveju, kai autorius nežinomas ar yra anonimas, reikia nurodyti, kad autorius nežinomas arba yra anonimas. Jei naudojama eksponato nuotrauka yra sukurta fotografo, reikia nurodyti ir fotografo vardą bei pavardę.
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus yra pateiktos informacijos savininkas. Visose dokumentų kopijose ir (arba) programose turi būti išsaugotas autorių teisių ženklas ©, užregistruotų prekių ženklai ®, kuriuos draudžiama pašalinti.
Tinklalapį formatuoja, dizainą kuria ir palaiko UAB „Nortal“, UAB „Alna Software“, UAB „Asseco Lietuva“ ir Lietuvos dailės muziejus. Bet kokius dizaino elementus kopijuoti ar imituoti kituose tinklalapiuose yra draudžiama.
Muziejus | Lietuvos nacionalinis dailės muziejus |
Fondas | pagrindinis |
Eksponato tipas | ikona |
Sritys | menas, vaizduojamoji dailė |
Pirminės apskaitos numeris | LNDM ED 23901 |
Inventorinis numeris | LNDM T 5543 |
Matmenys | aukštis – 52 cm plotis – 43 cm |
Medžiagos | medis žalvaris |
Atlikimo, pagaminimo technika | tempera |
Autorius (-iai) | |
Sukūrimo data | XIX a. II p. |
Aprašymas
Eksponato aprašymas | Ikonos centre įmontuotas lietas metalinis kryžius, tampantis pagrindiniu jos kompozicijos elementu. Metaliniai kryžiai ir ikonėlės Rusijoje buvo žinomi nuo krikščionybės įvedimo, tačiau nuo XVII a. jų liejimo tradiciją išsaugojo ir plėtojo daugiausia sentikių bendruomenės. Trijų kryžmų kryžiai su Nukryžiuotuoju, vaizduojamu Golgotos kalno ir Jeruzalės miesto mūrų fone, su papildomomis simbolinėmis detalėmis ir daugybe įrašų, yra bene populiariausi tokios produkcijos pavyzdžiai, naudoti ne tik kaip savarankiški kulto objektai, bet ir montuoti į ikonas. Šioje ikonoje įmontuotas kryžius nulietas sentikių popininkų bendruomenėje. Tai rodo įrašas IНЦИ lentelėje virš Kristaus galvos ir Dievo Tėvo figūrėlė virš raudančių angelų (bepopiai lentelėje įrašydavo raides IC XC, o vietoj Dievo Tėvo figūrėlės vaizduodavo mandiliją). Įmontuoto metalinio kryžiaus kompoziciją tęsia ikonos lentoje nutapyti motyvai. Fone atkartojamas Golgotos kalno ir Jeruzalės miesto vaizdas. Po kryžiumi vaizduojamos stovinčios figūros. Jų parinkimas ir išdėstymas būdingas sentikių ikonoms: dešinėje vaizduojama Švč. Dievo Motina ir šv. Marija Magdalietė, kairėje – šv. apaštalas Jonas ir šv. Lionginas. Už kiekvienos grupės matyti dar po šventąjį. Vienas iš jų vilki vyskupo, kitas – vienuolio drabužiais (šventųjų vardai neįskaitomi). Ikonos kampuose vaizduojamos dvi papildomos scenos: kairėje – „Švč. Dievo Motina Globėja“ (rus. Покров), dešinėje – „Šv. Jono Krikštytojo galvos nukirsdinimas“. |
Kiti pavadinimai
Pagrindinis pavadinimas
Pavadinimas | Kalba | Tipas | Data | |||
---|---|---|---|---|---|---|
Nukryžavimas | daugiau informacijos...
|
Eksponato autorinės turtinės teisės
Savininkas | Lietuvos nacionalinis dailės muziejus |