Jurgis Radvila

Rezervuoti vizito laiką Užsakyti geros kokybės skaitmeninį vaizdą

Nuotraukos

Peržiūrėti galeriją

Muziejus

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Fondas

pagrindinis

Eksponato tipas

iliustracija

Sritys

menas, profesionalioji dailė (grafika)

Pirminės apskaitos numeris

LNDM ED 131356

Inventorinis numeris

LNDM G 26

Matmenys

aukštis (lakštas) – 30,5 cm
plotis (lakštas) – 22,5 cm
aukštis (vaizdas) – 16,5 cm
plotis (vaizdas) – 8,3 cm

Medžiagos

popierius

Atlikimo, pagaminimo technika

litografija

Autentiškumas

originalas

Autorius (-iai)

Nežinomas Lietuvos XIX a. vid. dailininkas

Johanas Hogenbergas

Sukūrimo data

1840 m.

Daugiau informacijos

Aprašymas

Eksponato aprašymas

Jurgis Radvila (1556–1600) – vyskupas, kardinolas. XVI a. pab. Lietuvos ir Lenkijos valstybėje viena ryškiausių ir įtakingiausių asmenybių. Kunigaikštis, LDK kanclerio, Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus. Šeimoje buvo auklėjamas ir lavinamas evangelikų reformatų auklėtojų. Studijuodamas Leipcigo universitete, susipažino su jėzuitais ir, grįžęs į Vilnių, mokėsi jėzuitų kolegijoje jau kaip katalikas. 1574 Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius jį pasirinko savo pagalbininku su įpėdinystės teise. 1575–1577 teologijos ir filosofijos žinias gilino Romoje, 1579 vasarą kaip maldininkas keliavo į Ispaniją ir Portugaliją. Mirus vyskupui Valerijonui Protasevičiui, buvo raginamas perimti Vilniaus vyskupijos valdymą. Įšventinimą į kunigus ir vyskupo konsekraciją sutrukdė Stepono Batoro jam skirtos Livonijos vietininko pareigos. Ketverius metus gyvendamas Rygoje, Vilniaus vyskupiją valdė per įgaliotus kapitulos narius. Konsekruotas 1583 gruodį, po poros mėnesių pakeltas kardinolu. Dirbo daug ir energingai, jo veikla siekė tolimiausias parapijas ir vienuolynus, mokyklas ir kolegijas. Jis patvirtino fundaciją pirmai Vilniuje diecezinei kunigų seminarijai, parėmė misinės seminarijos steigimą. Buvo uolus Katalikų bažnyčios reformos vykdytojas, Bažnyčios teisių gynėjas (atgavo nemaža bažnyčių iš protestantų). Kaip vienas iš Žygimanto Augusto patarėjų, karaliaus valdžios stiprinimo rėmėjų, kritikavo didikų ir bajorų sauvalę, aktyviai dalyvavo svarstant III Lietuvos Statutą. 1591, nepaisant Lenkijos dvasininkų ir didikų pasipriešinimo, nominuotas Krokuvos vyskupu. Mirė Romoje, palaidotas Il Gesu bažnyčioje.

Aprašė Rasa Adomaitienė