Kristus erškėčiais vainikuotas

Rezervuoti vizito laiką Užsakyti geros kokybės skaitmeninį vaizdą

Nuotraukos

Muziejus	Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Fondas	pagrindinis
Eksponato tipas	altoriaus paveikslas
Sritys	menas
Pirminės apskaitos numeris	LNDM ED 477
Inventorinis numeris	LNDM T 930
Matmenys	aukštis – 185 cm plotis – 136 cm
Medžiagos	drobė
Atlikimo, pagaminimo technika	aliejinė tapyba
Autorius (-iai)	Nežinomas Lietuvos XVII a. dailininkas
Sukūrimo data	XVII a.
Sukūrimo stilius ir periodas	barokas (Europoje)

Aprašymas

Eksponato aprašymas

Paveikslas, vaizduojantis Jėzaus kančios ciklo epizodą, vieną iš Rožinio Skausmingosios dalies paslapčių, nutapytas remiantis Anthonio van Dycko kūriniu. Rožinio paslaptys kontrreformacijos dailėje buvo populiarus siužetas. Ne kartą šios temos ėmėsi ir A. van Dyckas. Yra žinomi mažiausiai trys jo tapyti „Jėzaus vainikavimo erškėčiais“ variantai. Apie 1619 m. sukurta drobė saugoma privačioje kolekcijoje Bazelyje. Labai panaši kompozicija, tik be kairėje stovinčio žvyniniais šarvais vilkinčio kareivio figūros, yra Prado muziejuje Madride. Dar vienas kompozicijos variantas, buvęs Berlyne, sudegė Antrojo pasaulinio karo metais. Van Dyckas rėmėsi Evangelija pagal Matą: nuplaktą Jėzų pavaizdavo įgulos būstinėje, apsuptą „visos kuopos“, vieną kareivį nutapė dedantį erškėčių vainiką jam ant galvos, kitą – įspraudžiantį į jo dešinę nendrę (Mt 27, 27–29). Lietuvos dailės muziejaus paveikslas, atitikdamas bendrą van Dycko kompoziciją, antrojo plano figūromis skiriasi nuo abiejų išlikusių variantų. Sunku pasakyti, ar jis buvo tapomas pagal trečiąjį (Berlyno) „Jėzaus vainikavimo erškėčiais“ paveikslą, ar pasinaudodamas van Dycko kūriniu jo autorius sukūrė savą kompozicijos variantą. Van Dycko drobėje šarvais vilkintis vyras antrajame plane dešinėje Jėzui ant galvos dedamą erškėčių vainiką laiko rankoje. Aptariamo paveikslo dailininkas pasirinko dramatiškesnę išraišką – šį vyrą pavaizdavo lazda smaukiantį jau uždėtą erškėčių vainiką. Virš Jėzaus galvos iškylanti lazdą laikanti sulenkta ranka dengia kareivio veidą, matyti tik plunksnomis puoštas jo šalmas. Už šio kareivio pavaizduotas tokiais pat šarvais vilkintis dar vienas kareivis, laikantis alebardą (van Dycko kompozicijoje jo nėra), tačiau atsisakyta centrinės, barzdoto vyro su ietimi rankoje figūros (ietis guli pirmajame plane ant žemės). Daugiau dramatizmo suteikta ir mėlyna tunika vilkinčio vyro figūrai antrajame plane kairėje – ji pavaizduota užsimojusi kuoka (kuoka ir lazda paveiksle sudaro simbolinį kryžių). Tuo, kad Lietuvos dailės muziejaus drobėje kairėje profiliu pavaizduotas žvyniniais šarvais vilkintis kareivis, ji artimesnė Bazelio variantui (XIX a. tapytos Bazelio paveikslo kopijos yra Žemaičių Kalvarijos bažnyčioje ir Vilniaus Kalvarijų Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje).
Aptariamo paveikslo autorius buvo savamokslis dailininkas – yra nemažai netikslumų figūrų proporcijose, anatomijoje. Van Dycko kompozicija naudotasi laisvai – paveikslo stilius ir nuotaika neturi nieko bendra su pirmavaizdžiu, tačiau kūrinys yra savaip įtaigus ir išraiškingas. Centre sėdintis Jėzus jame labiau primena lietuvių liaudies rūpintojėlį, negu van Dycko paveikslo Jėzų. Ramybę skleidžiančio, nuolankaus ir liūdno Jėzaus paveikslui priešinamos groteskiškos jo kankintojų figūros. Liaudišką dailininko mąstyseną atitinka stambiais raudonais lašais pavaizduotas iš sužeistos Jėzaus kaktos tekantis kraujas.

Aprašė Dalia Tarandaitė