Paveiksle pavaizduotas trinitorių vienuolio, vieno iš ordino steigėjų – šv. Felikso Valua (1127–1212) regėjimas. Pasak legendos, Švč. Mergelės Marijos Gimimo šventės išvakarėse niekas iš vienuolių neišgirdo varpelio, kviečiančio į pamaldas, laikomas prieš auštant. Tik šv. Feliksas, kaip įpratęs, atėjo į bažnyčią. Vienuolių chore jis pamatė pačią Švč. Mergelę Mariją, pasipuošusią trinitorių ordino škaplieriumi, ir taip pat vilkinčius angelus. Su jais ir atgiedojo vigiliją.
Švč. Mergelę Mariją dailininkas pavaizdavo paveikslo centre, sėdinčią soste, kurio aukštą atkaltę supa trys angeliukų galvutės. Marija su baltu trinitorių škaplieriumi, ties krūtine puoštu kryžiumi, sudarytu iš raudonos ir mėlynos spalvos kryžmų. Ant galvos – žalias veliumas ir karūna, rankoje – skeptras. Aplink Mariją – septyni angelai, taip pat su trinitorių škaplieriais. Pirmajame plane dešinėje klūpo šv. Feliksas Valua. Jis barzdotas, vilkintis trinitorių abitu. Priešais vienuolį guli atversta knyga su įrašu: „Nativita/tem Virgi/nis Mariae / celebremus / Christum eius filiu/m adoremus“ („Švęskime Mergelės Marijos Gimimą, garbinkime Kristų, Jos sūnų“). Fone vaizduojama praskleista žalia draperija. Viršuje juostoje užrašas: „Ad matutinas luces in pervigilia nativitatis suae Virgo Deipara habitu ordinis induta una cum angelis ad chorum descendit“ („Rytui auštant, savo Gimimo išvakarėse Dievo gimdytoja Mergelė, apsisiautusi [trinitorių] ordino abitu, kartu angelais nusileido į chorą“). Paveikslas kiek naivokos kompozicijos, dekoratyvus. Erdvė negili, figūrų kontūrai aiškiai apibrėžti. Vyrauja subtilūs balkšvi, rusvi, žalsvi tonai.

Aprašė Dalia Tarandaitė