Jono Kazimiero Vilčinskio 1846–1881 leistas litografijų, chromolitografijų, vario, plieno raižinių rinkinys „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas serijomis, o šias sudarė sąsiuviniai. Pirmąją seriją sudaro keturi sąsiuviniai. Joje daug Vilniaus apylinkių vaizdų, istorinių asmenybių portetų. Litografijoje vaizduojamas Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius (1801–1875). Tai reprezentacinis portretas, litografuotas stambiu planu, turintis realizmo ir romantizmo bruožų. Motiejus Valančius – vyskupas, rašytojas, istorikas, katalikybės ir lietuvybės puoselėtojas. Kilęs nuo Salantų. Mokėsi Žemaičių Kalvarijos šešiaklasėje mokykloje, Varnių kunigų seminarijoje (1822–1824). 1828 baigęs Vilniuje Vyriausiąją kunigų seminariją, įšventintas į kunigus, dirbo Mozyriaus pavieto mokyklos, vėliau Kražių gimnazijos kapelionu. 1840–1842 – Vilniaus Romos katalikų dvasinės akademijos, 1842–1845 – Peterburgo dvasinės akademijos profesorius, 1845–1850 – Žemaičių (Varnių) kunigų seminarijos rektorius. Čia dirbdamas, 1848 parašė ir išleido „Žemaičių vyskupystę“. 1850 konsekruotas vyskupu, vienas, be padėjėjų pradėjo valdyti didžiulę Žemaičių vyskupiją. Labai energingai steigė parapines mokyklas, auklėjo savo žemaičius pamokslais, sutardamas su dvarininkais stengėsi pagerinti valstiečių būvį, įsiūbavo blaivybės sąjūdį, priešinosi caro valdžios pastangoms nutautinti lietuvius. Po 1863 metų sukilimo Bažnyčiai patyrus skaudžias represijas, labai sunkiomis sąlygomis dar vienuolika metų apaštalavo savo diecezijoje, kurios centras 1864 buvo perkeltas į Kauną. Vyskupas pirmas užmezgė ryšius su Rytų Prūsijos spaustuvininkais, leidusiais lietuviškas knygas, organizavo leidinių gabenimą per Nemuną gilyn į Lietuvą. Pats parašė per 70 šviečiamojo ir didaktinio pobūdžio pasakojimų bei apsakymų, parengė ir išleido religinių knygų („Istorija šventa“, „Mokslas Rymo katalikų“, „Psalmės, arba Giesmės Dovydo“).

Aprašė Rasa Adomaitienė