Adomas Mickevičius (1798–1855) – poetas, vertėjas, romantizmo lenkų literatūroje pradininkas. Kilęs iš Naugarduko. Gyvenimu ir kūryba labai susijęs su Lietuva. Jo kūriniai, ypač istorinės poemos, ugdė lietuvių tautinę savimonę, skatino nacionalinį judėjimą. 1815–1819 m. Vilniaus universitete studijavo klasikinę filologiją, istoriją ir lenkų literatūrą. Kartu su bendraminčiais 1817 m. subūrė slaptą anticarinę Filomatų draugiją, buvo aktyvus jos narys. Baigęs universitetą, mokytojavo Kaune. Domėdamasis naująja vokiečių ir anglų literatūra, persiėmė jam labai artimomis romantizmo idėjomis. Vilniuje buvo išleistas pirmas jo poezijos tomelis (1822), „Vėlinės“, „Gražina“ (1823). Caro valdžiai pradėjus aiškintis filomatų ir filaretų veiklą, buvo suimtas, kalintas (1823–1824) ir nubaustas ištrėmimu. Gyveno Peterburge, Odesoje, Maskvoje, vėliau išvyko užsienin, apsistojo Paryžiuje. Būdamas toli nuo tėvynės, rašė lietuviška tematika („Kondradas Valenrodas“, 1828, „Ponas Tadas“, 1834 ir kt.). Mirė Konstantinopolyje, pakeliui į Krymo karą.

Aprašė Rasa Adomaitienė