Paveikslas buvo kurioje nors, greičiausiai Vilniaus, bernardinų bažnyčioje (tai rodo rudi vienuolių abitai).
Vaizduojami septyni pranciškonų observantų (bernardinų) abitais vilkintys, sandalais avintys vienuoliai. Jie stovi susibūrę į kompaktišką grupę, žvilgsniais, figūrų posūkiais ir rankų judesiais šiek tiek išskiriama centrinė figūra. Centre nutapytas vienuolis pavaizduotas su aureole (ji įbrėžta auksuotame ornamentiniame fone) ir vienintelis rankoje laiko krucifiksą. Kiti vienuoliai be aureolių, tačiau virš visų septynių figūrų yra nutapyti laurų vainikai, kuriuos laiko maži angeliukai (tik du kraštiniai vainikai yra be juos laikančių angeliukų, greičiausiai dėl paveikslo formato).
Ilgą laiką buvo manoma, kad paveiksle vaizduojami septyni iš keturiolikos pranciškonų, pasak legendos, nukankintų Vilniuje kunigaikščio Algirdo laikais. Tai aprašyta Lietuvos istorijos šaltiniuose (Bychovco kronikoje, XVI a.), Motiejaus Strijkovskio Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusijos kronikoje (1582) ir Alberto-Vijūko Kojalavičiaus Lietuvos istorijoje (1650) bei pranciškonų kronikose. Šaltiniuose yra užfiksuoti dviejų XIV a. Vilniuje nukankintų pranciškonų vardai – Ulrikas ir Martynas, tad gali būti, jog formuojantis jų kultui buvo sukurti du paveikslai, „padaliję“ kankinius į dvi aplink šiuos asmenis susibūrusias grupes.
Tačiau neatmestina galimybė, kad paveiksle vaizduojami kiti asmenys iš gausių pranciškonų ordino kankinių arba išpažinėjų, kurių kultas buvo žinomas ir plito Lietuvos bernardinų aplinkoje (tai liudija ir atvaizdai, išlikę Kretingos bei Kauno bernardinų bažnyčių stalėse, Vilniaus bernardinų bažnyčios frontone bei žinomi iš archyvinių šaltinių). Didžiausia tikimybė, kad paveiksle įamžinti septyni pranciškonų kankiniai iš Toskanos – Danielius, Angelas, Samuelis, Donulas, Leonas, Mikalojus ir Ugolinas, XIII a. musulmonų nužudyti Seutos mieste Maroke. Lyginant šv. Danieliaus ir jo draugų kankinystės aprašymą su šiuo atvaizdu, akivaizdus tiek bendros nuotaikos, tiek detalių atitikimas, be to panašios kompozicijos šv. Dalielių ir šešis jo draugus vaizduojantis paveikslas yra išlikęs Poznanės bernardinų Šv. Pranciškaus asyžiečio bažnyčioje.
Paveikslas greičiausiai buvo skirtas kurios nors bernardinų bažnyčios įrangos dalies (stalių, sakyklos ar altoriaus) dekorui ir buvo susietas su kitais panašiais atvaizdais. Tapyta ant lentos, fonas auksuotas ir puoštas reljefiniu ornamentu. Vienuolių figūros pasižymi netaisyklingu, formas kiek iškraipančiu piešiniu, tačiau žavi išraiškos nuoširdumu.

Aprašė Rūta Janonienė, naujais duomenimis papildė Dalia Tarandaitė pagal R. Janonienės straipsnį.