Vilniaus mokslo bičiulių ir 1914 m. su ja susijungusios Vilniaus mokslo ir meno muziejaus draugijų veikloje dalyvavo ne vienas Tiškevičių giminės atstovas, dovanojęs joms dailės kūrinius. Deja, nėra tiksliai žinoma, iš kurių rinkinių į Vilniaus mokslo bičiulių draugiją pateko šiandien Lietuvos dailės muziejuje saugomas pusiaufigūrinis grafo Pijaus Tiškevičiaus portretas. Vladislovo Zahorskio sudarytame Vilniaus mokslo bičiulių draugijos rinkinių kataloge portretas įrašytas, kaip nežinomo Vilniaus meno mokyklos dailininko kūrinys. Portretui tebesant draugijos rinkiniuose jį buvo bandoma susieti su Jono Rustemo vardu. Kaip Rustemo originalas jis buvo eksponuojamas 1821 m. retrospektyvinėje parodoje Varšuvoje [J. Salski, Sztuka I kultura polska na Litwie I Rusi. Wystawa retrospektywna zorganizowana prez Wydział Zabytków T-wa Straży Kresowej, Warszawa styczeń - luty 1921, s.24], o 1831m. Stefanija Zahorska reprodukavo Lenkų tapybos istorijoje. J. Rustemo teptukui portretą priskiria ir dailininko kūrybos tyrinėtoja dr. Rūta Janonienė [Litewskie portrety Jana Rustema, “BHS” 1990, R.LII, nr. 3-4,s.338,339].
Pijus Tiškevičius (1756–1858) buvo Stšalkovo seniūno Felicijono Tiškevičiaus (1791–1792) ir jo pirmos žmonos, kilusios iš Moseckių giminės sūnus, žinomų kolekcininkų Konstantino (1806–1868) ir Eustachijaus (1814–1873) Tiškevičių tėvu. 1815 m. Lahoiske jis pastatydino gražius vėlyvojo klasicizmo stiliaus rūmus. Nuo 1856 m. buvo Vilniaus archeologijos komisijos nariu.
Dailininkas pavaizdavo grafą sėdintį krėsle, energingame trijų ketvirčių posūkyje, kurį dar labiau sustiprina į paveikslo gilumą nukreiptas dešinės rankos rodomasis gestas. Judesio dinamiką atitinka gyva veido mimika, įdėmus, lyg klausiantis žvilgsnis. Nacionaliniame muziejuje Varšuvoje yra 1847 m. Motiejaus Kozakevičiaus Antanopolyje atlikta analogiškos kompozicijos Rustemo tapyto Pijaus Tiškevičiaus portreto kopija, tik čia peizažo fone vaizduojamas grafas dešine ranka rodo į paveikslo gilumoje vaizduojamus rūmus. Kurie rūmai pavaizduoti šioje drobėje nustatyti nepavyko, tačiau jų architektūra tikrai neatitinka šiandieninės Lahoisko rūmų išvaizdos. Gali būti, jog pirmasis, šiandien nežinomas Rustemo nutapytas Pijaus Tiškevičiaus portretas taip pat vaizdavo grafą, sėdintį peizaže ir rodantį į fone vaizduojamus rūmus. Lietuvos dailės muziejuje saugomo portreto tapybiniai ypatumai leidžia spėti, jog ši drobė, greičiausiai, yra paties Rustemo tapyta Pijaus Tiškevičiaus portreto replika.

Aprašė Dalia Tarandaitė