Šv. Kazimiero koplyčia dar vadinama Karališkąja. Tai vienas iš gražiausių ir tobuliausių Vilniaus ankstyvojo baroko (XVII a. I pusės) paminklų. Joje ryški italų meno įtaka.
Apatinė koplyčios dalis yra kvadratinio plano, viršutinė – aštuoniasienė, apvainikuota barokiniu kupolu su žibintu. 1484 m. kovo 4 d., mirus Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio sūnui Kazimierui, jo palaikai buvo padėti Marijos nekalto prasidėjimo koplyčioje. 1602 Kazimieras buvo kanonizuotas, pripažintas šventuoju. 1624 kunigaikštis Žygimantas III sumanė pagerbti savo giminaitį Kazimierą – pastatyti Šv. Kazimiero koplyčią. Jos statybai buvo naudojamos brangios statybinės medžiagos: iš Švedijos atvežtas smiltainis, Karpatų kalnų marmuras ir kt. Koplyčią dekoravo žymūs to meto dailininkai. Žygimantui III mirus, koplyčios statybą tęsė jo sūnus Vladislovas IV.
Smulkios meistriškos raižysenos graviūroje pavaizduotas kunigas, aukojantis šv. mišias prie pagrindinio koplyčios altoriaus su laiminančio šv. Kazimiero statula.

Aprašė Regina Urbonienė