| Eksponato aprašymas | Vaizduojamas Vilniaus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus antkapinis paminklas Vilniaus Katedroje. Dailininkas kruopščiai atkūrė portretinį laiminančio vyskupo biustą bei įrašą antkapinėje lentoje, nedetalizuodamas aplinkos. Jurgis Tiškevičius (1596–1656) – vyskupas, išmintingas ganytojas, veiklus administratorius, energingas valstybininkas. Lietuvos Brastos vaivados Jono Eustachijaus Tiškevičiaus sūnus. Mokėsi Vilniaus universitete, studijas tęsė Liubline, Poznanėje, Krokuvoje. Vilniaus katedros kapitulos kanauninkas (nuo 1626). 1627 m. konsekruotas vyskupu ir paskirtas Vilniaus vyskupu sufraganu. 1638 m. buvo karaliaus Vladislovo Vazos pasiuntinys pas popiežių Urboną VIII (Vatikane jam buvo suteiktos garbingos popiežiaus namų prelato pareigos). Žemaičių vyskupas (1633–1649), Vilniaus vyskupas (1649–1656). Garsėjo pamokslais, kultūrine veikla, sielovados darbais, labdara. Pastoraciniams reikalams aptarti sušaukė tris vyskupijų sinodus (Varniuose, Alsėdžiuose, Vilniuje). Išplėtė vienuolynų tinklą (Virbalyje ir Raseiniuose įkurdino dominikonus, Linkuvoje karmelites, Kražiuose benediktines, Krakėse kotrynietes), pastatydino bažnyčias Surviliškyje, Kuliuose, Pušalote, įrengė Žemaičių Kalvarijoje, tada vadintoje Gardais, Kryžiaus kelio stotis. Skatino burtis bažnytines brolijas, Skuode įsteigė šv. Izidoriaus, Krakėse – krikščioniškojo mokslo brolijas. 1655 m. rusų kariuomenei įsiveržus į Vilnių, pasitraukė į Prūsiją, ten pasiligojo ir mirė. Palaidotas Žemaičių Kalvarijoje. Vyskupo epitafija su skulptūriniu biustu yra Vilniaus katedroje.
Aprašė Regina Urbonienė
|
