Herbinis personalinis antspaudas įspaustas rausvame lake. Stačiakampyje vaizdulyje Kapo herbas (b atmaina). Jo skydas renesansinės formos, vienalaukis. Jame karstas (stačiakampis su stogeliu) su trimis kryžiais, dviem šonuose ir vienu viršuje. Virš herbo skydo šalmo karūnėlė ir trys stručio plunksnos. Antspaudas autentiškas, iškirptas iš dokumento ir priklijuotas ant fanerinės lentelės, kurioje virš šio antspaudo ranka įrašyta: „Mogila" (herbo pavadinimas). Po antspaudu: „Billewicz, Andruszowicz" (herbą naudojusių giminių pavardės). Kapo herbas yra vietinės, lietuviškos kilmės. Ši jo atmaina LDK žinoma nuo XV a., kai ją naudojo žemaičių bajorai Bilevičiai, Stankevičiai. Žinomos šešios šio herbo atmainos, kurias vėliau naudojo šios LDK didikų giminės: Andriuškevičiai, Montvilai, Bagdanovičiai, Daugirdai, Soluchai, Bychovecai, Cechanovičiai, Sleporodai. 2005 m. Kaune, Žaliakalnyje, prieškarinio namo palėpėje buvo aptikti bene seniausio Lietuvoje Jotvingių kryžiaus riterių ordino dokumentai. Jie rodo Bilevičių kilmę iš jotvingių (Kauno diena, 2005 m. balandžio 2 d., Nr. 75).

Aprašė Linas Bubnelis