Detalaus piešinio, meistrišku štrichu sukurtas raižinys, vaizduoja Švč. Mergelės Marijos su Kūdikėliu paveikslą. Tai kruopšti stebuklingu laikomo paveikslo kopija. Nežinomo dailininko tapytas paveikslas nuo XVI a. pradžios buvo Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir šv. Bernardino (Bernardinų) bažnyčioje Vilniuje ir buvo pradėjęs garsėti prie jo patiriamomis malonėmis. Leonui Sapiegai fundavus Šv. Mykolo bažnyčią, šis paveikslas buvo perkeltas į vieną šoninių jos altorių. Po Vilnių nusiaubusių 1655–1661 kazokų antpuolių, gaisrų ir žudynių, išlikęs nepaliestas Švč. Mergelės Marijos su Kūdikėliu anr rankų atvaizdas tapo vilties ir palaimos ženklu. XVII a. antroje pusėje – XVIII a. ypač sustiprėjo paveikslo kultas, jis tapo maldininkų garbinimo objektu. 1750 paveikslas karūnuotas. Raižinyje vaizduojama puošni barokinių formų angelų laikoma Švč. M. Marijos karūna. Tai rodo, jog graviūra sukurta ne anksčiau 1750. Abipus Marijos garbinančiose pozose įkomponuotos pamaldžiai klūpančios šv. Pranciškaus ir šv. Bernardino figūros. Puošniame barokinių formų kartuše paveikslo apačioje išraižytas nedidelis paveikslo istorijos fragmentas.

Aprašė Regina Urbonienė