Spalvotų meninių litografijų albumo „Vakarinių imperijos gubernijų senovės paminklai“ sumanymo esmė – užfiksuoti šiose žemėse esamas ir buvusias pravoslaviškas cerkves. Albumo piešiniai buvo parengti Vilniuje, o atskiri jo lakštai 1874 spausdinti Berlyno ir Peterburgo spaustuvėse. Litografijoje vaizduojama XIV a. viduryje statyta Skaisčiausios Dievo Motinos cerkvė. Kai Vytautas Didysis nustatė Lietuvai ir Vakarų Rusijai atskirą metropoliją, ši cerkvė buvo pavadinta soboru (1415). 1511–1522 cerkvė perstatyta kunigaikščio Konstantino Ostrogiečio pastangomis. 1609 cerkvė atiteko unitams. Po 1748 Vilniuje siautėjusio gaisro ji buvo apnykusi, o 1808 perduota Vilniaus universitetui ir čia buvo įrengtas anatomikumas, biblioteka, auditorijos, muziejus. 1864–1868 cerkvė buvo atstatyta pagal architekto A. Riazanovo projektą. Detaliu kruopščiu piešiniu litografijoje atkurti du cerkvės vaizdai. Vienas jų siekia 1601 metus, ir atkurtas pagal šios cerkvės rankraštinio archyvo piešinį, saugotą Vilniaus Švč. Trejybės vienuolyne. Antrasis cerkvės vaizdas (iki 1810) sukurtas pagal piešinį, publikuotą Teodoro Narbuto knygoje (1856).

Aprašė Regina Urbonienė