Santūraus šilto kolorito ir meistriško nepriekaištingo piešinio litografijoje pavaizduotas Tadas Kosciuška (1746–1817) – LDK bajoras, LLV politinis ir karinis veikėjas, JAV nepriklausomybės kovų (1776–1783) dalyvis, generolas, vyriausiasis 1794 metų sukilimo vadas, stovintis išdidžia karvedžio poza. Jis gimė Maračouščynos dvare, su pagyrimu baigė Varšuvos kadetų korpusą, karo mokslus, remiamas Adomo Čartoriskio, tęsė Vokietijoje, Italijoje ir Prancūzijoje. Nuo 1774 m. artilerijos kapitonas. Žavėdamasis laisvės ir demokratijos idealais, išvyko į Ameriką dalyvauti kovose dėl JAV nepriklausomybės, už tai amerikiečių buvo pagerbtas ir apdovanotas. 1784 m. grįžo į Lietuvą. 1789 m. pašauktas į karo tarnybą, paskiriamas į Lenkijos kariuomenę. Ketverių metų seimui paskelbus 1791 m. gegužės 3 d. konstituciją, kartu su kunigaikščiu Juzefu Poniatovskiu stojo jos ginti ir kovojo prieš Rusijos kariuomenę. LDK savarankiškumo nepripažino, laikė ją Lenkijos dalimi. Karaliui Stanislovui Augustui Poniatovskiui prisidėjus prie Targovicos konfederatų, emigravo į Saksoniją, apsigyveno Leipcige. Po trečiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo prasidėjus patriotų sąjūdžiui ir ginkluotam pasipriešinimui, sukilėlių pakviestas tapo vyriausiuoju sukilimo vadu. Lemiamose kautynėse prie Macejovicų buvo sužeistas ir paimtas į nelaisvę. Dvejus metus kalėjo Peterburge, Petropavlovsko tvirtovėje. Caras Povilas I 1796 m. jį paleido, paėmęs pažadą niekada nekovoti prieš Rusiją. Kosciuška išvyko į užsienį – iš pradžių į Stokholmą, vėliau į Londoną, galiausiai apsigyveno šalia Paryžiaus. Palaidotas Krokuvoje. Kosciuškos garbei miesto pakraštyje supiltas aukštas, iš tolo matomas pilkapis.

Aprašė Regina Urbonienė