Šv. Barbora
LIMIS portale skelbiamą skaitmeninį turinį galima naudoti komerciniais ir nekomerciniais tikslais. Naudojant skaitmenines bylas, reikia nurodyti šiuos duomenis: autorius; eksponato pavadinimas; pirminės apskaitos numeris arba inventorinis numeris; muziejaus, kuris saugo eksponatą, pavadinimas; eksponato senas.limis.lt puslapio adresas. Tuo atveju, kai autorius nežinomas ar yra anonimas, reikia nurodyti, kad autorius nežinomas arba yra anonimas. Jei naudojama eksponato nuotrauka yra sukurta fotografo, reikia nurodyti ir fotografo vardą bei pavardę.
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus yra pateiktos informacijos savininkas. Visose dokumentų kopijose ir (arba) programose turi būti išsaugotas autorių teisių ženklas ©, užregistruotų prekių ženklai ®, kuriuos draudžiama pašalinti.
Tinklalapį formatuoja, dizainą kuria ir palaiko UAB „Nortal“, UAB „Alna Software“, UAB „Asseco Lietuva“ ir Lietuvos dailės muziejus. Bet kokius dizaino elementus kopijuoti ar imituoti kituose tinklalapiuose yra draudžiama.
LIMIS portale skelbiamą skaitmeninį turinį galima naudoti komerciniais ir nekomerciniais tikslais. Naudojant skaitmenines bylas, reikia nurodyti šiuos duomenis: autorius; eksponato pavadinimas; pirminės apskaitos numeris arba inventorinis numeris; muziejaus, kuris saugo eksponatą, pavadinimas; eksponato senas.limis.lt puslapio adresas. Tuo atveju, kai autorius nežinomas ar yra anonimas, reikia nurodyti, kad autorius nežinomas arba yra anonimas. Jei naudojama eksponato nuotrauka yra sukurta fotografo, reikia nurodyti ir fotografo vardą bei pavardę.
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus yra pateiktos informacijos savininkas. Visose dokumentų kopijose ir (arba) programose turi būti išsaugotas autorių teisių ženklas ©, užregistruotų prekių ženklai ®, kuriuos draudžiama pašalinti.
Tinklalapį formatuoja, dizainą kuria ir palaiko UAB „Nortal“, UAB „Alna Software“, UAB „Asseco Lietuva“ ir Lietuvos dailės muziejus. Bet kokius dizaino elementus kopijuoti ar imituoti kituose tinklalapiuose yra draudžiama.
Muziejus | Lietuvos nacionalinis dailės muziejus |
Fondas | pagrindinis |
Eksponato tipas | miniatiūra |
Sritys | menas |
Pirminės apskaitos numeris | LNDM ED 67001 |
Inventorinis numeris | LNDM T 14 |
Matmenys | aukštis – 10,5 cm plotis – 8 cm |
Medžiagos | marmuras |
Atlikimo, pagaminimo technika | aliejinė tapyba |
Autorius (-iai) | |
Sukūrimo data | XVI a. pab. – XVII a. pr. |
Sukūrimo stilius ir periodas | manierizmas (Europoje) |
Aprašymas
Eksponato aprašymas | Šv. kankinė Barbora vaizduojama stovinti trimis ketvirčiais pasisukusi į kairę, veidą atgręžusi į dešinę. Nuleistose ir šiek tiek į šalis ištiestose rankose ji laiko kankinystės simbolį palmės šakelę ir liepsnas (šventoji laikoma parako sandėlių, artileristų, gaisrininkų ir kitų, kuriems gresia staigi mirtis ugnyje, globėja). Šv. Barboros rūbai mėlynos, baltos ir šviesiai gelsvos spalvos, ant dešinio peties užmesta didelė raudona skraistė. Fone nutapytas peizažas. Dešinėje matyti aukštas bokštas, kairėje – sausa medžio šakelė ir tolumoje dunksantis kalnas. Nesignuota. |
Kiti pavadinimai
Pagrindinis pavadinimas
Pavadinimas | Kalba | Tipas | Data | |||
---|---|---|---|---|---|---|
Šv. Barbora | daugiau informacijos...
|
Istorijos, kultūros, dailės informacija
Siužetas | Barbora. Viena iš populiariausių šventųjų mergelių kankinių (šventė XII.4), manoma, gyvenusi I a. Mažojoje Azijoje. Jos gyvenimas, nepagrįstas tikrais istoriniais faktais, atpasakotas „Aukso legendoje”. Barboros individualus atributas yra bokštas, paprastai su trimis langais, vaizduojamas už jos, peizažo fone, arba kaip maketas laikomas rankoje. Bokštas – aliuzija į legendą, pasak kurios, pagonis tėvas Dioskuras, norėdamas apsaugoti dukterį nuo gerbėjų, pastatęs bokštą ir ją ten įkurdinęs. Bokštas turėjęs tiktai du langus. Tėvui nesant, Barbora įtikinusi tarną iškirsti ir trečiąjį, neva į vonios kambarį. Kai grįžęs tėvas paklausė kam to reikėję, duktė atsakiusi: „Žinok, tėve, kad siela gauna šviesą pro tris langus – Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią, ir Trys yra viena”. Taip Barbora išsidavusi apie savo naująjį tikėjimą, nes kol tėvo nebuvo namie, ją slapta aplankęs, atvertęs ir pakrikštijęs Bažnyčios tėvo Origeno mokinys, persirengęs gydytoju. Seniesiems dievams ištikimas užsirūstinęs, ir jai tekę bėgti. Pasislėpusi uolos plyšyje, bet piemuo išdavęs jos slėptuvę. Tėvas ištraukęs ją už plaukų ir perdavęs romėnų valdžiai. Barbora atsisakiusi išsižadėti savo tikėjimo, buvusi kankinama ir galiausiai nukirsdinta tėvo kardu. Todėl tėvą nutrenkęs žaibas, o kūną sunaikinusi liepsna. Tikėta, kad šv. Barbora apsaugo nuo staigios mirties žaibo ar audros metu (ir apskritai nuo ugnies), todėl ji būna vaizduojama su taure ir Ostija, simbolizuojančiomis paskutinio sakramento suteikimą; kartais su povu – nemirtingumo simboliu. Pagal „Krikščioniškosios ikonografijos žodyną”. Vilnius, 1997 |
Eksponato autorinės turtinės teisės
Savininkas | Lietuvos nacionalinis dailės muziejus |