| Eksponato aprašymas | Kompozicijos dangiškoje sferoje kaip įprastai pavaizduota kylanti Dievo Motina, apačioje, uolos fone, matyti karsto fragmentas, tačiau nėra susirinkusių apaštalų. Palyginti su Lenkijoje esančiais šio siužeto atvaizdais, akivaizdu, kad eskizas pieštas kūriniui, esančiam Obros bažnyčioje (XVIII a.): tapyto paveikslo kompozicijoje panašiai traktuota Marijos debesyse grupė, bet svarbiausia – žemiškoje sferoje prie tuščio karsto taip pat nėra susirinkusių apaštalų, kairiajame šone, kaip ir eskize, matomas uolos masyvas bei tolimesnis kalvoto peizažo motyvas. Paveikslą dar papildo virš Marijos sklandantys putti. Obros atvaizdui dailininkas darė ne vieną eskizą – tai rodo Varšuvos nacionaliniame muziejuje saugomas piešinys, kuriame pavaizduota beveik identiška kompozicija, skiriasi tik Mariją lydinčios angelų grupės traktavimas. Reikia pasakyti, kad dailininkui priskiriamose Ėmimo į dangų kompozicijose, esančiose Kelcų bei Tyčyno bažnyčiose, labai panašiai traktuojama Marijos su angelais grupė, tačiau šiuose atvaizduose dalyvauja ir apaštalai. Čechavičiaus Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų siužetų interpretacijai įtakos turėjo Gvido Renio (Guido Reni, 1575–1642) ir mokytojo Karlo Maračio (Carl Maratti, 1625–1713) darbai. Dailininko kūrybos tyrinėtoja Oranska šias kompozicijas, ypač Kelcų, lygina su esančiu Genujos Šv. Ambraziejaus bažnyčioje. Renis čia pavaizdavo dangiškąją ir žemiškąją sferas, tačiau skirtumas tas, kad Marijos rankos sudėtos ant krūtinės, o Čechavičiaus kūriniuose jos plačiai išskleistos į šalis. Kaip galimą šio gesto pirmavaizdį autorė įvardija Maračio „Nekaltojo Prasidėjimo“ paveikslą (apie 1688 m.) iš Romos Santa Maria del Popolo bažnyčios, tačiau akivaizdžios rankų padėties traktavimo sąsajos ir su kitais, net dviem paties Renio kūriniais, nutapytais 1637 ir 1642 m. (3 pav.). Tarandaitė nurodo dar tikslesnį, grafinį pirmavaizdį, kuriuo dailininkas galėjo tiesiogiai pasinaudoti – to paties Maračio vario raižinį, saugomą Metropoliteno muziejuje ir kt. Tai neabejotinai artimiausia Čechavičiaus piešiniui kompozicija. Iš straipsnio: Vasiliauskienė, Aušra. „Simono Čechavičiaus (1689–1775) piešiniai iš Rokiškio dvaro kolekcijos: nuo šventųjų iki palaidūnų“ // Excellentia virtutum: šventieji Lietuvos kultūroje: mokslo straipsnių rinkinys / sudarytoja Asta Giniūnienė. Vilnius, 2019, p. 119–121. |
