| Eksponato aprašymas | Daugiafigūrė kompozicija antikinės architektūros fone. Jos kairėje – ant pakylos tarp kolonų puošniame krėsle sėdi Publijus Kornelijus Scipionas – garsus senovės Romos karvedys. Jis dėvi juodą šalmą, apsigaubęs raudonu apsiaustu, ištiesęs kairę ranką rodo į priekį. Pasak legendos, viename iš mūšių Scipionas netikėtu manevru užėmė Kartaginos miestą ir paėmė į nelaisvę daug žmonių, tarp kurių buvo ir miesto valdovo duktė. Kairiame kampe vaizduojami stoviniuojantys keturi kariai su ietimis. Greta laiptų priklaupęs jaunuolis, viršuje, ranka apkabinęs koloną, persisvėręs žemyn žiūri dar vienas jaunuolis. Paveikslo dešinėje – raitelis ant balto žirgo. Romos istorikai, linkę idealizuoti Scipioną, pasakoja, jog gražiąją belaisvę jis galėjo pasiimti į suguloves, bet nepasinaudojo šia teise ir sugrąžino ją sužadėtiniui, o pastarojo siūlomą išpirką aukso monetomis atidavė kaip vestuvinę dovaną. Pirmo plano scena iliustruoja garsią legendą. Šarvus dėvintis karys pasilenkęs rankose laiko padėklą su auksinėmis monetomis. Šalia stovi kilminga dama ir jaunas vyras, gracingai apžiūri damos dešinę ranką. Už jų matyti dar keletas stovinčių karių su vėliava ir ietimis. Tolumoje, prie balto pastato su kolonomis, – minia, veikiausiai, nelaisvėn paimtų žmonių. |
